Gargždų ligoninės perspektyvos – ne ministro valioje?

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga Seimo nario B. Markausko kvietimu susitiko su rajono Savivaldybės vadovais, Tarybos nariais.

„Gargždų ligoninės nenugriausime ir neuždarysime. To negalėtume padaryti, net jei ir norėtume. Ligoninės steigėja yra Klaipėdos rajono savivaldybė, tad tai ne mūsų galioje“, – teigė antradienį Klaipėdos rajone viešėjęs LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau susitikęs su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais, Gargždų ligoninės personalu jis akcentavo, kad regionuose perspektyvą turi tos gydymo įstaigos, kurios jungsis į tinklus ir gebės tinkamai paskirstyti paslaugas. Gargždų ligoninės personalui tokia ateitis pasirodė miglota.

Norintieji susitikti su sveikatos apsaugos ministru Gargždų ligoninėje vos tilpo.Ragino jungtis į tinklus

Į Gargždus sveikatos apsaugos ministras atvyko LR Seimo nario Broniaus Markausko kvietimu. Parlamentaras susitikinėja su gyventojais, tačiau prisipažino negalįs išmanyti visų sričių, tad ir pasikvietė sveikatos apsaugos ministrą, kuris galėtų tiesiogiai atsakyti į Gargždų ligoninės personalo klausimus. Medikų, visuomenės sveikatos specialistų bendruomenė Gargždų ligoninėje ministrą pasitiko plojimais ir sakė laukę šio vizito.

A. Veryga dėkojo už aktyvumą ir pasakojo, jog dabar yra tarpas tarp sesijų, tad per šį laiką stengiasi aplankyti kuo daugiau savivaldybių ir pabendrauti gyvai, išaiškinti Sveikatos apsaugos ministerijos daromus žingsnius.

Anot jo, yra šalių, iš kurių galime pasimokyti. Pavyzdžiui, estai neuždaro ligoninių, bet apjungia į tinklus. Motininė, t. y. pagrindinė ligoninė, gali rotuoti medikus, juos deleguoti dirbti į vieną ar kitą įstaigą. „Toje pačioje Airijoje ligoninės taip pat jungiamos į tinklus, todėl anesteziologas važiuoja į gydymo įstaigą, kad ir 300 km nutolusią nuo motininės. Žinoma, jis gauna priedą, kompensacijas už kurą, tad važiuoja. Tačiau Airijoje konsultacijos pas gydytoją galima laukti ir daugiau nei metus, tad airių sveikatos apsaugos sistema turi ir daug trūkumų“, – pastebėjo sveikatos apsaugos ministras.

Jis akcentavo, jog vienas iš didžiausių siekių, jog Lietuvos rajonų ligoninių atstovai susėstų ir apsispręstų, kur ir kokias paslaugas tikslingiausia teikti. Tačiau A. Veryga apgailestavo, kad daugelis įstaigų susikoncentravę tik į tai, kaip išgyventi, tačiau situacija neįvertinama net apskrities lygmeniu.

Klaipėdoje – Skubios pagalbos skyrius

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė Balnionienė A. Verygos atvirai klausė, kokia vis dėlto Gargždų ligoninės perspektyva. „Apie konkrečių įstaigų perspektyvas mes galėsime pasakyti tik tokiu atveju, jei atsiras Regionų tarybos, kurios atliktų situacijos analizę ir išgrynintų, kur ir kokių paslaugų reikia. Tada pradėtume dirbti 10-yje apskričių. Tačiau kartoju, jog rajonų gydymo įstaigų mes nei galime, nei norime uždaryti“, – pabrėžė jis.

Daugiau pakomentuoti A. Veryga sakė galįs tų įstaigų vizijas, kurios yra pavaldžios ministerijai. Klaipėdoje, anot jo, trys ligoninės turėtų būti apjungtos į vieną. Tai padėtų taupyti administracinius kaštus. Tarp apjungtų Klaipėdos jūrininkų ir Klaipėdos universitetinės ligoninių turėtų atsirasti Skubios pagalbos šiuolaikinis skyrius, koks jau veikia Santaros ir Kauno klinikose. „Čia būtų koncentruoti skubios pagalbos medikai, kurie yra apmokyti ir išsprendžia 80 proc. problemų vietoje. Pasitelkiama moderniausia aparatūra, kad diagnozės būtų operatyvios ir tikslios. Darbas vyksta taip, kaip rodoma seriale „Ligoninės priimamasis“, – vaizdžiai pasakojo sveikatos apsaugos ministras. Tačiau jis užsiminė jau du kartus kalbėjęs su Klaipėdos miesto meru dėl ligoninių apjungimo ir kol kas nepavyko įtikinti. Galbūt po savivaldybių tarybų rinkimų galima tikėtis proveržio.

Užuot gelbėję dirba vežėjais

A. Verygos įsitikinimu, dabartinė situacija, kai vieną dieną pacientas greitosios medicinos pagalbos automobiliu gabenamas į vieną įstaigą, kitą dieną – į kitą, prašosi pokyčių.

Gargždų PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vyresnioji bendruomenės slaugytoja Genovaitė Kubilienė atkreipė dėmesį, jog greitosios medicinos pagalbos ekipažų krūviai didėja, tačiau jie tampa savotiškais pervežėjais. „Nuvežame į Klaipėdą, o po pusvalandžio skambina, kad pasiimtume. Kol vežiojame, kiti išties laukia skubios pagalbos. Ar nežadate didinti etatų?“ – teiravosi G. Kubilienė. „Žadame, įstaigos žino, kad pinigai skirti ir nuo įstaigų vadovų priklausys, kiek, kokių brigadų bus“, – atsakė sveikatos apsaugos ministras. G. Kubilienė nepabijojo viešai išsakyti ir daugiau nuogąstavimų. „Daug dirbančiųjų yra per 50 metų, jiems tenka visą aparatūrą, pavyzdžiui, neštis į penktą daugiabučio aukštą, vėliau ant neštuvų nešti ir ligonį. Žmonių skaičius brigadoje galėtų būti didesnis“, – savo poziciją išsakė ji. Pasak G. Kubilienės, medikai turėtų būti anksčiau išleidžiami ir į pensiją. Tokio pobūdžio pasiūlymus A. Veryga pasiūlė teikti per profesines sąjungas.

Nevilioja ir 3 000 Eur

Sveikatos apsaugos sistemoje yra daug iššūkių. Medikų atlyginimas, skaidrumas yra vieni iš jų. „Medikus išleisti iš Lietuvos dėl to, kad čia jie negauna tinkamo atlygio, yra švelniai tariant neatsakinga. Jei nebus kam rūpintis mūsų sveikata, tai nereikės regionuose nei bibliotekų, nei mokyklų“, – įsitikinęs A. Veryga. Kita vertus, ne viską lemia atlygis. Anot jo, yra, kur gydytojams „į rankas“ siūlomi ir 3 000 Eur, tačiau nėra norinčiųjų dirbti. „Šiuolaikiniam žmogui atlygis svarbu, tačiau lygiai taip pat jis nori augti – tapti savo srities profesionalu, todėl nori dirbti ten, kur yra perspektyva. Vienas iš sprendimų, kaip privilioti jaunus medikus į rajonus, – ilginti rezidentūros trukmę metais ir per tuos metus rezidentai dirbtų regionuose. Kita išeitis – minėtas jungimasis į tinklus“, – dėstė A. Veryga.

Susirinkusiam medikų personalui jis pasakojo, kad mažėjant gyventojų mažėja ir pacientų, tad įstaigoms pasidaro sudėtinga užsidirbti. „Tuomet atsiranda atvažiuojančiųjų į ministeriją ir sakančiųjų, jog per dideli reikalavimai tiek personalo, tiek įrangos atžvilgiu. Tačiau juk kalbame apie ligoninę, kurioje gydytojas turi budėti visą parą, o ne apie mokyklą, kurioje pamokos trunka tik dalį dienos. Be to, reikalavimus įstaigoms dėlioja ne ministras – tai jūsų kolegos, savo sričių lyderiai, ekspertai. Aš dedu tik parašą. Tad dėl šių klausimų galima kreiptis į profesines bendrijas, asociacijas“, – vardijo ministras.

Anot jo, atsisakius akušerijos skyrių kai kuriose ligoninėse, kuriose nebuvo pacientų srautų ir skyrius koncentravus, pavyko išgelbėti 1230 naujagimių. „Juk išsaugoti gyvybę ir yra mūsų svarbiausias tikslas“, – pabrėžė A. Veryga.


KOMENTARAI

  • Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina RUŠKIENĖ: „Apsilankęs sveikatos apsaugos ministras nepasakė nieko naujo, nieko raminančio, jokių optimistinių gaidų nebuvo. Kalbėjo bendrai apie sveikatos apsaugos sistemą, o konkretumo dėl mažųjų ligoninių nebuvo. Neigė, kad egzistuoja 15 ligoninių vadinamas „juodasis sąrašas“, kad yra numatyti kriterijai, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl tolimesnės įstaigų veiklos, tačiau jau teko pildyti anketas, kuriose vertinama, ar atitinkame tuos kriterijus. Taip pat visas 15 ligoninių tendencingai tikrina Akreditavimo tarnyba. Prezidentė vetavo ligoninių reformą, A. Veryga bandė ją pristatyti Seime, tačiau nepavyko gauti daugumos palaikymo. Kol kas procesas sustojo, tačiau nežinome, kas bus po savivaldybių tarybų rinkimų. Gali būti, jog „prastums“ šį projektą, pakeis įstaigų pavaldumą ir padarys, ką sumanę.

    A. Veryga pasirodė esąs geras oratorius, kalbėjo ramiai, be emocijų, tačiau aiškumo neįvedė. Vis ragino įstaigas jungtis į tinklus. Vis dėlto turime konkretų atvejį. Skuodo ligoninė yra Klaipėdos respublikinės ligoninės padalinys. Bendraujame su kolegomis, anot jų, situacija nepavydėtina. Manome, jog norima atimti iš Gargždų aktyvų gydymą ir čia koncentruotis į slaugą ir pan. Tačiau padarysime viską, kad išsaugotume įstaigos savarankiškumą.“

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima KAVECKIENĖ: „Kadangi esu Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto narė, tai sveikatos priežiūros pokyčių kryptys man asmeniškai yra aiškios, nes tenka rašyti, pasisakyti dėl teisės aktų projektų. Domiuosi ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kitų šalių patirtimi. Ministras nieko naujo nepasakė. Kuria linkme pasuks Gargždų ligoninė, yra mūsų politikų rankose, nes jie priima sprendimus. Su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais aptarėme įstaigų veiklos rodiklius, ministro vizito metu gyventojų ir įstaigų darbuotojų pasisakymus. Jų pasisakymai yra indikatorius mums – paslaugų koordinatoriams ir organizatoriams.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių