Gargždų turguje – kelių kartų rankomis išpuoselėti obuoliai

„Esame iš Darbėnų. Šeštadieniais sūnūs Donatas ir Alvydas prekiauja Gargždų turgelyje, trečiadieniais ir šeštadieniais mes – Klaipėdoje, ūkininkų turgelyje prie „Akropolio“, – taip savo kasdienius darbus apibūdina ūkininkai Virginija ir Adomas Poškiai, kurie džiaugiasi šiuo rudeniu, atnešusiu gražų obuolių derlių.

Adomo šeimos sodas
Ūkininkai augina obelis ir kriaušes, jų sodas driekiasi per 6 hektarus. Virginija ir Adomas laiko 50–60 šeimų bičių, kurios suneša medaus ir kitų gėrybių, o iš obuolių gamina įvairius produktus. „Ai, ką sugalvojame, tą ir gaminame – spaudžiame obuolių sultis, darome natūralias, becukres obuolių ir kriaušių juosteles, kurios gali pakeisti saldainius vaikams, iš savo obuolių sulčių išgauname obuolių actą, pridžioviname obuolių, kurių, ant prekystalio net dvi rūšys – minkšti ir traškūs“, – šypsosi ūkininkai, pasakodami apie tvarų požiūrį į savo ūkyje užaugintus produktus. Jie neslėpė, kad pasitaiko ir mažesnių, nekondicinių obuoliukų, kurių pirkėjams nepateiksi dėl išvaizdos. Pastarieji puikiai tinka sulčių ir obuolių acto gamybai. Darbščiai šeimai svarbu, kad jų rankomis užauginta ir puoselėta produkcija neprapultų, todėl bendromis sūnų ir marčių jėgomis yra gaminama labai daug produktų iš obuolių. Anot šeimos galvos, jo vardas ir ūkio pavadinimas „Adomo obuolys“ tiesiog įpareigoja ūkininką pirkėjams pateikti tik pačius gražiausius obuolius. Juk kiekvienas nori įsigyti gražių, didelių ir akį traukiančių obuolių, o ypač, jei jis iš Adomo sodo. Mažesnius, neišvaizdžius, juk visada galima sudžiovinti, paversti sultimis ar kitais gardumynais. Namuose – trys kartos
Pasiteiravus, kodėl ūkininkai pasirinko puoselėti būtent bites ir obelis, atsakymo sulaukėme gan paprasto. Virginija Poškienė neslėpė, kad bitės ir obelys nepririša žmogaus kiekvieną dieną prie ūkio darbų. Šiandien nepadarius, galima atlikti ūkio darbus ir kitą dieną, o jei laikytum gyvulius, tektų ūkyje užtrukti net kelis kartus per dieną ir kasdien. Na, o jų sodas buvo įkurtas dar 1992 metais, kai atsiėmus nusavintas tėvų žemes reikėjo su jomis kažką daryti. Daug metų Klaipėdoje gyvenusi šeima ėmė sodininkauti Darbėnuose, o vėliau ten pasistatė namus, kuriuose šiandien vietos užtenka net 12 žmonių, gyvenančių po vienu stogu. Mat su tėvais gyvena ir du sūnūs su šeimomis, visi – net patys mažiausi penkiametė Joana bei šešiametis Simonas – kas kiek gali savo darbais prisideda prie ūkio puoselėjimo, o dirbant, kuriant kartu ir pyktis nėra kada.

Darbas darbą veja
Adomo sode auga apie 70 veislių obelų, kad žmonės, norintys įsigyti obuoliukų, galėtų pasirinkti. Sunkesni obelų ūkyje du etapai – pavasarį genėjimas, kuris prasideda kovą ir trunka apie du mėnesius, o rudenį – obuolių skynimas, trunkantis rugsėjo, spalio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu visa šeima sukasi darbų virtinėje, nėra galimybės pailsėti, atsipalaiduoti, mat darbas darbą veja. Na, o įveikus darbymečius, belieka tik kasdieniai sodo priežiūros darbai: žolės pjovimas, obelų tręšimas ir kt. Ūkininkai turi „Ekoagros“ išduotą KOKYBĖ sertifikatą, tad medžių priežiūrai taiko minimalų purškimą, nes tai įpareigoja šis dokumentas.

Produkcija telefono būdelėje
Ūkininkai pasakojo, kad išmonės, drąsos ir kūrybinių idėjų jų šeimai nestinga. Vaikai dalyvavę „Telia“ įmonės idėjų konkurse, kaip į viešąsias erdves grąžinti atgyvenusias telefono būdeles. Jaunieji ūkininkai pasiūlė savo viziją įrengti Darbėnuose ūkininkų produkcijos savitarnos stotelę būtent šiame mažosios architektūros objekte ir gavo dovanų, kažkada žmonėms tarnavusį taksofoną. Tad ateityje prie namų turėtų duris atverti ir savitarnos krautuvėlė, įkurta telefono būdelėje. Labiausiai ūkininkus džiugina, kad žmonės dėkoja už produktus ir ne tik. Šnekūs šeimininkai, jei neparduoda obuolių, tai bent jau nuotaiką praskaidrina. „Mes ne tik patys prekiaujame savo triūsu ir rankų darbu užauginta produkcija, bet ir stengiamės suteikti pramogą žmonėms. Geras žodis ar šypsena gali pagyvinti nuotaiką visai diena“, – šypsojosi pakalbinti ūkininkai Virginija ir Adomas Poškiai.

Dana LUKAUSKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.