Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro žygio už laisvę tradicijai – penkeri
„Žygiai – puiki vaikų ir jaunimo pilietinio, patriotinio, fizinio ugdymo formų, kuri jauniems žmonėms priimtina, suprantama ir mėgstama“, – įsitikinusi Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro vadovė Skaidra Karalienė.
Šiais metais minėto centro su partneriais organizuotame žygyje Drevernoje Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio proga dalyvavo net 423 žygeiviai. Jauniausias dalyvis buvo vos dvejų metukų vietinis dreverniškis, o vyriausiam – 68. Šių metų žygis buvo išskirtinis, kupinas ne tik gamtos vaizdų, net ir prasmingų sustojimo stotelių, kuriose žygeiviai buvo praturtinti istorinėmis žiniomis bei susipažino su savanorių demonstruota karine technika, gavo žinių apie galimas ekstremalias situacijas.
Populiarumas didėja
Paprašyta prisiminti žygių pradžios istoriją, S. Karalienė pasakojo, kad Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre devintus metus veikia turizmo būrelis, kuriam vadovauja vyr. mokytojas Ernestas Bukauskas. Pagrindinė būrelio veikla visada buvo žygiai, kurių šiuo metu Lietuvoje organizuojama labai daug įvairiomis progomis, įvairiausiais maršrutais – proginiais, istoriniais ir t. t.
2020 m. turizmo būrelyje susibūrė neformali jaunimo grupė „Gargždų turistai“, kurios susikūrimas buvo inicijuotas S. Karalienės kartu su mokytoju Ernestu. Grupės jaunimas turėjo gražių idėjų ir viena iš jų buvo organizuoti žygį Klaipėdos rajono jaunimui, skirti jį Valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. „Jauna Lietuva – naujos jaunimo tradicijos. Tad laimėję finansavimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo veiklos skatinimo projektų programos, surengėme pirmąjį žygį 2020 m. Gargždų miesto apylinkėmis, maršrutas buvo 11 kilometrų (juk Kovo 11-osios proga)“, – prisiminė pašnekovė. Anot jos, vėliau kilo jaunimui idėja, kad Klaipėdos rajonas būtų žygiuojančio už laisvę jaunimo rajonas. Tad kasmet žygeivių skaičius vis auga, prisijungia ne tik rajono mokyklos, bendruomenės, jaunimo nevyriausybinės organizacijos, bet ir šeimos, pavieniai asmenys.
Maršrutas – pagal pajėgumus
Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro partneris organizuojant žygius jau ne pirmus metus yra Gargždų atviras jaunimo centras. „Nuostabu, kad galime suburti žmones žygių tradicijai, žygiuojant vyrauja ypatinga atmosfera, juntama vienybė, draugiškumas tvyro ore“, – sakė Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Agnė Adomaitė. Dalyvavusieji žygyje pelno ir papildomų taškų, kurie reikšmingi dalyvaujantiems tautiškiausios mokyklos rinkimuose „Tautiška“.
Žygio maršrutai ankstesniais metais driekėsi ratu nuo Laisvalaikio centro Klaipėdos gatve, apeinant Gargždų ir Dovilų karjerus, grįžtant J. Basanavičiaus gatve vėl į Klaipėdos gatvę ir iki Laisvalaikio centro – 11 kilometrų. Žygio maršrutą visada planuoja mokytojas Ernestas kartu su turizmo būrelio jaunimu. Svarbu, kad maršrutas būtų saugus, nenuobodus, džiuginantis vaizdais. Maršrutas parenkamas atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo pajėgumus. Kasmet į žygį atvyksta Gargždų socialinių paslaugų centro lankytojai, kai kurie iš jų turi fizinę negalią, todėl tenka atsižvelgti ir į jų poreikius, kad žygis teiktų džiaugsmą, fizinį bei emocinį pasitenkinimą.
Dreverną pasirinko neatsitiktinai
Šių metų žygis unikalus tuo, kad Lietuva švenčia 35-ąsias atkurtos nepriklausomybės metines. Susibūrus visiems žygeiviams prieš startą pasveikinti tie, kurie vienmečiai su mūsų jauna atkurta Lietuva ir švenčia savo 35-metį. Renginį vedė Laisvalaikio centro jaunimo teatro studijos mokytojas Laimonas Dirškus. Scenoje dainavo Laisvalaikio centro dainavimo studijos mergaitės (vadovė Justina Dirgėlaitė). Susirinkusius sveikino Drevernos bendruomenės pirmininkė Lina Strumylienė ir šišioniškių krašto kultūros puoselėtoja, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Virgina Asnauskienė.
„Šiemet žygį suplanavome ir pasiūlėme Drevernos bendruomenei organizuoti Drevernoje, nes Dreverna 2025 m. yra paskelbta Lietuvos mažąja kultūros sostine“, – dėstė S. Karalienė. O Laisvalaikio centras – mažosios kultūros sostinės partneris, juk Drevernoje nuo 2017 m. organizuoja stovyklas vaikams visų moksleivių atostogų metu. „Tad esame Drevernos bendruomenės dalis“, – neabejoja ji.
Atsižvelgdami į pamario krašto gamtos, istorinį, kultūrinį unikalumą, aptarę su Drevernos bendruomene, organizatoriai šiemet norėjo suteikti galimybę žygio dalyviams pasidžiaugti Drevernos, Svencelės, Vilhelmo kanalo grožiu ir istorine verte.
Geografiškai šiemet daugiausia dalyvių būta iš Gargždų, mūsų rajono, bet sulaukta ir iš Kauno, Jurbarko, net Vengrijos (tai pagal Gargždų atviro jaunimo centro projektą Gargžduose įsikūrusi tarptautinė savanorė).
Sustojimai – ir poilsiui, ir žinioms pagilinti
Kad žygis būtų prasmingas, įsimintinas ir atitiktų idėją, pakeliui žygeivių laukė susitikimas su Laisvalaikio centro nuolatiniu partneriu – Lietuvos KASP 3-iosios rinktinės 302 Gargždų kuopos savanoriais, kurie šiltai bendravo su žygio dalyviais, demonstravo karinę techniką, amuniciją, dalijosi informacija apie galimas ekstremalias situacijas.
O Drevernos bendruomenės pirmininkė Lina Strumylienė visų žygio dalyvių laukė šalia Jokšų tilto, kuris baigiamas restauruoti ir jungia Vilhelmo kanalo krantus. Lina supažindino žygeivius su Mažosios Lietuvos istorijai svarbiais objektais – Jokšų tiltu ir Vilhelmo kanalu.
Visus grįžusius žygeivius pasitiko linksma muzikos grupė „Pečius griūn“. Grįžusiųjų laukė garuojanti košė ir kiti gardėsiai. Košę gamino ir ja vaišino dreverniškio Vaido Alminausko vadovaujamas restobaras „International Inn“, o kafija ir gliumzinis pyragas buvo paties V. Alminausko dovana žygio dalyviams.
Pasiruošimas žygiui užtruko du mėnesius. Už pagalbą, palaikymą, partnerystę dėkojama Klaipėdos rajono savivaldybei, Gargždų atviram jaunimo centrui, Drevernos bendruomenei, Priekulės meno ir kultūros centrui, KASP 3-iajai rinktinei, restobarui Drevernoje „International Inn“, Gargždų socialinių paslaugų centrui, „Klaipėda hostel“ įmonei ir nuolatiniam informaciniam rėmėjui – laikraščiui „Banga“.
Agota BENDORAUSKIENĖ
Autorės nuotr.
