Gargžduose – 24 bendrųjų maisto atliekų surinkimo konteineriai
Gargždų gyventojai rūšiuoti maisto atliekas į tam skirtus konteinerius gali nuo lapkričio 4 dienos. Iš viso miesto daugiabučių kiemuose įrengti 24 bendrųjų maisto atliekų surinkimo konteineriai, kurie visuomenei pristatyti spalio 31 dieną.
Konteineriai tik mieste
Kaip jau esame rašę, pagal Europos Parlamento direktyvos pokyčius Europos Sąjungos valstybės užtikrina, kad ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. biologinės atliekos būtų arba atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis. Vyriausybės patvirtintame Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane numatytas įpareigojimas iki šių metų aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų – daugiau nei 2 tūkst., arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose.
Aplinkos ministerija informavo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos šalies gyventojai privalės maisto ir virtuvės atliekas rūšiuoti atskirai, bet dėl užtrukusio pasirengimo ne visose savivaldybėse tai iškart įsigaliojo. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba gegužės mėnesio posėdyje pritarė maisto atliekų rūšiavimo projekto įgyvendinimui. Buvo numatyta, kad maisto atliekų surinkimas Gargžduose startuos rudenį.
„Vyriausybė nutarė, kad privalome rūšiuoti maisto atliekas, ar tai mums patinka, ar ne, liko tai įgyvendinti“, – pristatydamas vieną iš 24 mieste įrengtų konteinerių kalbėjo VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus. Pasak jo, pusiau požeminiai maisto atliekoms rūšiuoti skirti konteineriai, įsigyti iš UAB „Ese Baltija“, atsiėjo 53 143,20 euro (su PVM). Dar 17 338,70 euro (su PVM) kainavo jų pastatymas. Statė įmonė MB „Aloni“.
Visi 24 konteineriai įsigyti įgyvendinant projektą „ATP-AM-API01-0013 Klaipėdos rajono savivaldybės namų ūkiuose susidariusių biologinių (maisto) atliekų surinkimo konteinerių įsigijimas“. Pagal šį projektą Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos skyrė Savivaldybei finansavimą – 45 171,72 euro (t. y. 85 proc. nuo įsigijimo sumos).
Visi konteineriai įkurdinti Gargždų mieste. Taip nuspręsta ne atsitiktinai, o pagal reikalavimą tokius konteinerius įrengti tik ne mažiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse. Klaipėdos rajone tokia tik viena – Gargždai.
Ragina atsakingai rūšiuoti
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdos rajone, R. Martinkaus aiškinimu, vyks keliais etapais. Gargždiškiams rekomenduojama į virtuvinį kibirėlį įsikloti plastikinį bet kokios spalvos ir dydžio maišelį, o jį prikaupus sandariai užrišti ir išmesti į maisto atliekų konteinerį kieme. Konteinerio turinys kartą per savaitę bus išvežamas. Surinktos atliekos keliaus į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) cechą Dumpiuose, kur jos nėra perdirbamos, o tik perrūšiuojamos, pagaminant skystą biomasę, kurią išsiveža biodujų gamintojai.
Direktorius pasakojo, jog daugiabučių gyventojams išdalintos skrajutės, kuriose, kaip ir virtualioje erdvėje skelbiamoje informacijoje, aiškiai aprašyta, kaip rūšiuoti maisto atliekas. Tikimasi, kad gargždiškiai paisys rekomendacijų, nes jau buvo atvejis, kai iš vieno naujojo konteinerio teko traukti plastikines dailylentes. „Vešime kas savaitę ir žiūrėsime, ko žmonės primetė“, – kalbėjo R. Martinkus.
Apie atsakingą rūšiavimą kalbėjo ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotoja Ramunė Šličienė. „Svarbu gyventojus informuoti, kad nemestų stiklo, kad nemestų uogienių su visais stiklainiais, metalas irgi blogai. Tokią masę atiduoti perdirbti yra labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Klaipėdoje individualių namų gyventojai gerai rūšiuoja, bet daugiabučiams dar trūksta tvarkos. Jie net nežiūri, koks konteineris, tiesiog ateina ir į patį pirmą įmeta“, – kalbėjo ji.
Konteineriai – 500 l talpos
Prieš pademonstruojant, kaip atrodo maisto atliekoms rūšiuoti konteineris, kurio dalis – 50 cm – slypi po žeme, A. Martinkus pakvietė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Sigitą Karbauską ir Gargždų miesto seniūnę Indrę Žiedienę užklijuoti specialų lipduką, žymintį konteinerio paskirtį. Po to susirinkusiesiems parodyta konteinerio kapsulė, kaip ji bus iškelta ir kur keliaus maisto atliekos. Šios bus išvežamos mašina, į kurią bus įkeltas specialus antstatas su kapsule, į kurią bus išberiamas sukauptas „turtas“.
R. Martinkus pasakojo, jog visi konteineriai įrengti tokiose vietose, kuriose jie būtų lengvai prieinami ir matomi. Prie pat daugiabučių namų jie nestūkso, siekiant apsaugoti gyventojus nuo nemalonių kvapų, kurių, tinkamai rūšiuojant, galima išvengti.
Maisto atliekomis laikomas po gaminimo ar valgymo likęs maistas ir kitos atliekos. Atskirai nuo mišrių atliekų reikia rūšiuoti vaisius, uogas, daržoves ir jų likučius, duonos ir kepinių atliekas, termiškai apdoroto ir neapdoroto maisto likučius (mėsą, žuvį, virtas bulves, košę, sriubos tirščius, kotletus, pieno produktus ir t. t.), kiaušinių lukštus, arbatos tirščius, arbatos pakelius, prieskonius, skintas gėles ir kambarinius augalus (be žemių), kavos tirščius ir jų filtrus, švarias bei riebalais ar kitais maisto produktais suteptas servetėles, popierinius rankšluosčius, nebetinkamus naudoti, pasibaigusio galiojimo maisto papildus.
Į maisto atliekų talpas negalima mesti plastikinių, stiklinių ir metalinių pakuočių, plastiko, stiklo ir metalo, virtuvinių kempinėlių ir šluosčių, žurnalų, laikraščių ir kitaip chemiškai apdoroto popieriaus (kepimo popieriaus), skysto maisto, tabako gaminių, vaistų, pavojingų atliekų.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
