Gargžduose strėlė užkabino klebono tiltelį
Istorinį Gargždų pėsčiųjų tiltelį, vietinių vadinamą klebono tilteliu, pirmadienį kliudė netinkamai pakrauta transporto priemonė. Toks įvykis nėra pirmas, tiltelis yra buvęs užkliudytas ir anksčiau. Šiuokart sunkiasvoris ant tralo vežė ekskavatorių su pakelta strėle, kuri kliudė pėsčiųjų viaduką. Pažeista apatinė konstrukcija, tad juo gyventojai šiuo metu vaikščioti negali, kol ekspertai įvertins žalą ir nuostolių dydį.
Buvo netinkamai pakrautas
Sausio 8 d. Klaipėdos rajono savivaldybė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad įvyko eismo įvykis Tilto g. – transporto priemonė kliudė Gargždų pėsčiųjų viaduką, neoficialiai vadinamą klebono tilteliu, vedantį į Gargždų ligoninę. Tądien kuriam laikui buvo ribojamas eismas – jis vyko viena kelio puse.
Kaip gyventojus viešojoje erdvėje informavo Savivaldybė, laikinai uždaromas ir pats pėsčiųjų viadukas, mat jis galimai nesaugus dėl pažeistų tiltelio armatūrų.
„Bangos“ skaitytojai atkreipė dėmesį, kad esą avarija galėjo įvykti ir todėl, kad tiltelio turėklai dažnai būna uždengiami kokiais nors plakatais, taip atseit vairuotojams apsunkinama galimybė pamatyti ribojantį ženklą.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė redakcijai atsakė, jog eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad buvo nepastebėtas aukštį ribojantis ženklas, o dėl to, kad ant tralo vežta transporto priemonė nebuvo tinkamai pakrauta: ekskavatorius buvo vežamas su pakelta strėle, kuri ir kliudė tiltą. „Plakatai buvo pakabinti prieš Gargždų gimtadienio šventę iš abiejų tiltelio pusių. Tentai permatomi, tad ženklai ant tilto matosi. Papildomi ženklai, informuojantys apie tilto aukštį bei perspėjantys vairuotojus, taip pat yra sustatyti ir prieš tiltą iš abiejų kelio pusių“, – „Bangai“ komentavo G. Plungienė.
Atliks būklės vertinimą
Pažeistas Gargždų pėsčiųjų viaduko gelžbetonio konstrukcijas pašalino Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai. Gargždų PGT viršininkas, vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Tomas Taučius „Bangą“ informavo, kad ugniagesių gelbėtojų komanda, nuvykusi į įvykio vietą, turėjo nupjaustyti išlindusias gelžbetonio armatūras. „Ugniagesiai gelbėtojai armatūrą nupjaustė, kad ši nebūtų išsikišusi, kadangi didesnis autobusas, ko gero, nebūtų pravažiavęs. Taip pat surinktas iš ant tralo vežtos transporto priemonės išsipylęs hidraulinis skystis“, – teigė T. Taučius.
Kaip „Bangai“ pranešė Savivaldybės atstovė, Savivaldybė, kaip tiltelio savininkė, ir eismo įvykio kaltininkas užpildė eismo įvykio deklaraciją, ir duomenys jau yra perduoti draudimui. „Tą pačią dieną telefonu apie įvykį informuotas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius. Taip pat KPD išsiųstas oficialus raštas, kuriame prašoma įvertinti sužaloto Gargždų pėsčiųjų viaduko būklę, nustatyti padarytą žalą nekilnojamajai kultūros vertybei ir nuostolių dydį“, – informavo G. Plungienė. Pasak jos, tiltelio rekonstravimo klausimas turės būti sprendžiamas gavus eksperto išvadas po atlikto vertinimo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Andrius Burba „Bangai“ teigė, kad vairuotojui už eismo įvykį atsakomybė negresia. „Administracinė atsakomybė transporto priemonės vairuotojui negresia, nes vairuotojas su Savivaldybe, pėsčiųjų viaduko savininke, užpildė eismo įvykio deklaraciją. O nuostolius atlygins draudimas“, – paaiškino A. Burba.
Viadukas – kultūros vertybė
Gargždų krašto muziejaus istorikas (muziejininkas) Mantas Užgalis „Bangai“ atskleidė, kad Gargždų pėsčiųjų viadukas, vietinių vadinamas klebono tilteliu, buvo pastatytas 1938 m. Tiltelio poreikis atsirado, kai buvo tiesiama dabartinė Tilto g. atkarpa (anksčiau – Žemaičių plento), mat giliu tarpekliu gatvė perskyrė klebonijos teritoriją ir buvusią jungtį tarp teritorijoje stovėjusių klebonijos sodybos ir bažnyčios pastatų. „Norint išspręsti šią problemą ir palengvinti klebono ir kitų bažnyčios tarnų susiėjimą tarp bažnyčios ir klebonijos, kurioje jie gyveno, buvo nutiestas pėsčiųjų viadukas. Greitai vietiniai gyventojai viaduką ėmė vadinti klebono tilteliu. Betoninis pėsčiųjų viadukas nuo 1993 m. kovo 9 d. yra įtrauktas į kultūros vertybių registro sąrašą ir nuo 2005 m. balandžio 19 d. minimame sąraše įvardijamas kaip Gargždų pėsčiųjų viadukas“, – teigė istorikas M. Užgalis.
Nuo 1968 m. Gargždų ligoninę perkėlus iš Žemaitės g. į buvusios klebonijos sodybos vietą iki šių dienų pėsčiųjų viadukas yra tapęs pėsčiųjų jungtimi tarp Gargždų ligoninės ir bažnyčios. Klebono tiltelis yra pirmasis pėsčiųjų viadukas per magistralinį kelią (Žemaičių plentą), sujungęs bažnyčios kleboniją su bažnyčia ir miestu.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
