Gėlių gatvėje Vasario 16-oji kvepėjo pyragais
Ar pažįstate savo kaimyną? Ar sveikinate jį ir jo šeimą švenčių proga? Norisi paskatinti tai padaryti, nes bendraujant gimsta puikios idėjos ir smagus jų įgyvendinimas.
Gargždų mieste Gėlių gatvės gyventojai Vasario 16-ąją pasitiko pakiliai, nors ir galioja karantino ribojimai. Gatvės bendruomenės senbuvė, daugelio idėjų autorė Aldona Varkalienė pateikė pasiūlymą, kad kaimynai vieni kitus gali pasveikinti naminio pyrago gabalėliu. Keletas savaičių organizacinio darbo ir informacijos sklaidos „iš lūpų į lūpas“ sukūrė įsimintiną šventę Gėlių gatvėje. Septyniolika savanoriškai pasisiūliusių gatvės gyventojų iškepė skaniausių pyragų ir keksiukų, įamžindami procesą ir virtualiai perduodami linkėjimus kaimynams.
Šventinį rytą tradiciškai plazdėjo iškelta bendra gatvės valstybinė vėliava, skambėjo muzika, savanoriai beldėsi į kiekvieno gatvės namo duris ir tądien buvusiems namie išdalijo 59 dėžutes kepinių su sveikinimo žodžiais. Visiems buvo perduotas kvietimas paminėti šventę prie puodelio arbatos ar kavos, mintimis pabūti kartu ir paskanauti dovanotų pyragų.
Smagu pasidžiaugti, kad šventė sukurta gatvės gyventojų bendruomenine iniciatyva, paskyrus šiek tiek savo laiko, rankų darbo bei širdies kepant ir pakuojant pyragus.
Idėjos autorė p. Aldona Varkalienė, akcentuodama stiprios bendruomenės svarbą, cituoja Annos Landers pasakėčią „Tikrasis rojaus ir pragaro skirtumas“:
Žmogus su Dievu kalbėjosi apie rojų ir pragarą. Dievas tarė: „Ateik, ir aš tau parodysiu pragarą.“ Kai jie įėjo į kambarį, aplink puodą su troškinta mėsa sėdėjo grupė žmonių. Visi buvo baisiai įšalkę, netekę vilties ir mirštantys iš bado. Kiekvienas turėjo šaukštą, kurio kotas buvo daug ilgesnis už ranką, tad nė vienas negalėjo troškinio įsidėti į ranką. Kančia buvo baisi.
– Dabar eime, aš tau parodysiu rojų, – po kurio laiko tarė Dievas. Jis įėjo į tokį pat kambarį su lygiai tokiu pat puodu, grupe žmonių ir ilgais šaukštais. Bet visi čia buvo laimingi ir pavalgę.
– Nesuprantu, – tarė žmogus. – Kodėl jie laimingi čia, kai anie tokiomis pat sąlygomis tokie apgailėtini?
Dievas nusišypsojo ir tarė: „Tai paprasta: pastarieji išmoko vienas kitą pamaitinti.“
Sigita BUČNYTĖ
Gėlių gatvės gyventoja
