Genetiniai miško medžių ištekliai – svarbi biologinės įvairovės dalis
Genetiniai miško medžių ištekliai – tai medžių populiacijos, medynai, medžių grupės, pavieniai medžiai bei jų dalys, turintys faktinę arba potencialiai vertingą (ekologine, selekcine, ekonomine ar kt. prasme) genetinę informaciją. Tai – šalies nacionalinis turtas, užtikrinantis miško ekosistemų tvarumą, miškų našumą ir kokybę, miško medžių rūšių išlikimą ir prisitaikymą prie kintančių aplinkos sąlygų, ligų ar kenkėjų. Tokie ištekliai yra svarbūs, nes užtikrina miškų stabilumą, ilgaamžiškumą bei biologinės įvairovės išsaugojimą.
Lietuvos miškų genetiniais ištekliais, jų išsaugojimu ir panaudojimu selekcijoje bei sėklininkystėje rūpinasi Valstybinė miškų tarnyba.
Genetinių miško medžių išteklių išsaugojimui Lietuvoje yra įkurti ir įveisti miško sėklinės bazės objektai: miško medžių genetiniai draustiniai, genetiniai ir sėkliniai medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, rinktiniai ir elitiniai medžiai, miško medžių selekcijai skirti bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių klonų rinkiniai, atrinkti medynai, sėklų šaltiniai ir kiti įvertinti sėklinės miško bazės objektai, įrašyti į Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.
Pažvelgus truputį atgal, iki 2000–ųjų metų, genetinių miško medžių išteklių išsaugojimui Europoje bei Lietuvoje buvo naudojami statiški metodai – rezervatinis režimas su minimaliomis ūkinėmis priemonėmis, saugojimas laikant augalus, sėklas ar žiedadulkes genų bankuose, kurie buvo nepakankamai efektyvūs. Dėl to didžioji dalis genetinių draustinių, genetinių ir sėklinių medynų Lietuvoje dabar yra brandūs ar perbrendę. Perbrendę medžiai prastai arba visiškai nedera, todėl toje vietoje atsirasti jaunam bei prisitaikiusiam prie kintančių aplinkos sąlygų miškui yra maža tikimybė.
Laikui bėgant suvokta, jog genetinių išteklių išsaugojimo tikslas yra ne užfiksuoti esančią genetinę struktūrą, o užtikrinti nenutrūkstamą rūšies populiacijų prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos sąlygų keičiantis kartoms. Siekiant efektyviai saugoti genetinę įvairovę, palaipsniui buvo pereita prie dinaminių išsaugojimo metodų – aktyvesnės ūkinė veiklos, atkuriamųjų kirtimų, kurie taikomi ir šiandien.
Miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, siekiant išsaugoti genetinę įvairovę ir suformuoti įvairaus amžiaus ir struktūros produktyvius, geros kokybės medynus, vykdomi medynų derėjimą ir natūralų atžėlimą skatinantys specialieji kirtimai (Miško kirtimo taisyklių 98 punktas). Projektuojant specialiuosius kirtimus, pirmenybė teikiama neplynųjų kirtimų būdams – atrankiniams ir atvejiniams grupiniams, supaprastintiems dviejų atvejų kirtimams.
Kita vertus, siekiant išsaugoti šviesiamėgių (pvz. ąžuolo, pušies) medžių rūšių genetinę įvairovę, specialiaisiais kirtimais (plynuoju būdu) būtina formuoti ne mažesnes kaip 0,5 – 1,5 ha ploto erdves. Tokių plotų atkūrimas vykdomas savaiminiu žėlimu arba atkuriant to paties objekto dauginamąja medžiaga. Pageidautina – kelerių metų derliaus sėklų mišiniu, taip užtikrinant kuo didesnę rūšies genetinę įvairovę.
Genetiniuose draustiniuose ir medynuose vertingi visi sveiki medžiai. Todėl, saugant genetinę įvairovę, neatsižvelgiama į jų selekcinę vertę. Projektuojant priemones, stengiamasi užtikrinti optimalų bei tolygų medžių išsidėstymą, kuris skatintų derėjimą ir medyno atsikūrimą. Tuo tarpu sėkliniuose medynuose labai svarbi selekcinė vertė – iškertami pažeisti, su ydomis, nustelbti bei selekciniu požiūriu nevertingi (dvejomis viršūnėmis, kreivais kamienais, smailiu šakų prisegimo kampu, storomis šakomis) medžiai. Po kirtimo atrankiniu būdu, sėkliniuose medynuose paliekami tik selekciniu požiūriu vertingiausi bei tolygiai išsidėstę medžiai, siekiant ateityje užauginti ir nuo jų surinkti aukščiausios selekcinės vertės sėklas bei užauginti sodmenis Lietuvos miškams atkurti ir įveisti.
Pažymėtina, kad Lietuvos genetiniai miško medžių ištekliai saugomi ir tvarkomi vadovaujantis tarptautinėmis EUFORGEN (Europos miško genetinių išteklių išsaugojimo programos) rekomendacijomis bei gairėmis, LR miškų įstatymu, Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Miško dauginamosios medžiagos nuostatais bei kitais teisės aktais. Šių objektų būklę, genetinę ir selekcinę vertę ne rečiau kaip kas dešimt metų įvertina, jų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo priemones ir reikalavimus nustato Valstybinės miškų tarnybos specialistai.
Dalis sėklinės miško bazės objektų patenka į regioninių parkų, draustinių ar kitų saugomų teritorijų plotus, Europos ekologinio tinklo NATURA 2000 teritorijas arba juose aptinkamos saugomų rūšių augavietės ir (ar) radavietės, registruotos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje. Tokiu atveju specialieji kirtimai ar kitos ūkinės priemonės projektuojamos atsižvelgiant į veiklą saugomose teritorijose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, saugomų rūšių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei poveikio reikšmingumo vertinimo išvadas ir derinamos su saugomų teritorijų direkcijomis, kurių veiklos teritorijoje jie yra. Svarbu paminėti, kad, pagal nustatytą tvarką, natūralios buveinės ir rūšių buveinės negali būti inventorizuojamos sėklinės miško bazės objektuose, nes pastaruosiuose būtinos išsaugojimo ir atkūrimo priemonės ne visada dera su natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsaugai keliamais reikalavimais.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. statistikos duomenimis, paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) Lietuvoje užima 9 proc. šalies teritorijos (neskaitant jūrinių teritorijų). Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) užima – 12 proc. (neskaitant jūrinių teritorijų). Bendrai šios teritorijos užima 15 proc. šalies teritorijos, neskaitant jūrinių teritorijų. Aplinkos ministerijos duomenimis, jau 2015 m. bendras inventorizuotų EB svarbos natūralių buveinių plotas Lietuvoje užėmė 6,7 proc. šalies teritorijos. Tuo tarpu, genetiniai miško medžių draustiniai ir medynai užima vos 0,06 proc. šalies ploto.
Miško genetinių išteklių išsaugojimas yra laikomas vienu iš svarbiausių biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios ekologinės miškininkystės komponentų. Genetinė įvairovė yra svarbi biologinės įvairovės sudėtinė dalis, todėl reikalingas tvarus požiūris, užtikrinantis visų išteklių apsaugą ir miškų ilgaamžiškumą.
Duomenys PAST, BAST ir EB buveinių plotams paimti iš šių šaltinių:
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras (2025-01-20) https://stvk.lt/stat/natura2000,
- Aplinkos ministerija (2025-01-20) https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/igyvendinti-projektai/eb-svarbos-naturaliu-buveiniu-inventorizavimas-palankios-apsaugos-bukles-kriteriju-nustatymas-ir-monitoringo-sistemos-sukurimas/.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
Pranešimas žiniasklaidai
