Gimimų skaičių didina emigrantų kūdikiai

Statistika
8 sausio, 2014
0

Pernai Klaipėdos rajone užregistruota gimusiųjų daugiau nei iškeliavusiųjų anapilin. Net devynios šeimos susilaukė dvynukų, o trys – trynukų. Susituokė keliomis poromis mažiau nei užpernai, bet žymiai padaugėjo ištuokų.

Nustebino dvynukų ir trynukų gausa

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Dalios Freigofaitės, praėjusiais metais užregistruoti 622 gimimai arba 103 daugiau nei užpernai. „Be to, pernai gimimų 44 daugiau nei išėjusiųjų anapilin“, – palygino ji.

Tačiau tenka pastebėti, jog Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 135 emigrantų tėvų kūdikiai. Taigi vargu ar galima teigti, jog demografinė situacija Klaipėdos rajone gerėja.

Beje, iš 622 gimusių kūdikių – 324 berniukai ir 298 mergaitės. Jauniausiai pagimdžiusiai mamai – keturiolika, o jauniausiam tėvui – šešiolika. Ne santuokoje gimusiems 132 naujagimiams pripažinta tėvystė, o 26 naujagimiai – vienišų motinų.

Praėjusiais metais rajone gimė rekordinis dvynukų skaičius: 9 poros bei 3 trynukų trijulės, iš kurių viena – Jungtinėje Karalystėje.

Padaugėjo ištuokų

Pernai Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos 293 santuokos, o užpernai – 301. Tačiau padaugėjo ištuokų: praėjusiais metais – 157 arba 34 daugiau nei užpernai.

„Į apskaitą įtrauktos 58 bažnytinės santuokos bei 28, sudarytos užsienyje“, – kalbėjo D. Freigofaitė. Kitos santuokos įregistruotos Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose arba pasirinktose vietose. Pastarųjų buvo net 32. Jaunavedžių pasirinktoje Olando Kepurėje, Kretingalės seniūnijoje, susituokė 12 porų, „Brastadvaryje“ Lankupių kaime, Priekulės seniūnijoje, – 4 poros, „Pasagynėje“, Purmalių kaime, Sendvario seniūnijoje, – 3.

Pasak D. Freigofaitės, trylikoje porų vienas iš sutuoktinių – užsienio šalies pilietis. Mišriose šeimose – Švedijos, Vokietijos, Australijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, Brazilijos, Airijos, Italijos, JAV, Norvegijos, taip pat Rusijos, Latvijos piliečiai. Daugiau užsieniečių žentų nei marčių.

Beje, pernai santuoką užregistravo 2 nepilnamečių poros.

D. Freigofaitės teigimu, dauguma ištekėjusių moterų pasirinko tradicinę vyro pavardę su priesaga -ienė, tačiau kai kurios norėjo naujoviškų trumpinių arba dvigubos – pasilikusios mergautinę, pridėjo ir vyro.

Pakeitė vardą arba pavardę

Praėjusiais metais 16 asmenų pakeitė vardą arba pavardę, arba abu iš karto. Pusė iš besikreipusiųjų norėjo atsisakyti savo vardo. D. Freigofaitė akcentavo, jog jį keičiant nereikia nurodyti priežasties. Taigi pernai vardą tik dėl patiems žinomų motyvų „nusimetė“ ir vaikai, ir brandaus amžiaus žmonės. Vieni kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių, kad atsikratytų vieno iš dviejų vardų, o kiti atvirkščiai – norėjo juos padvigubinti.

Pageidaujantieji pakeisti pavardę, privalo įrodyti priežastį. Galbūt turi pavardę, kuri žemina orumą arba nepatogi vartoti, o gal nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Kai kas nori turėti patėvio, pamotės, buvusio globėjo pavardę. Keitimo priežastis gali būti ir tai, kad pavardė neatitinka lyties arba, kad ją pasikeitė užsienio valstybėje. D. Freigofaitės teigimu, asmenys dažniausiai keičia pavardę norėdami turėti tėvų, senelių ar prosenelių pavardę. Pernai 8 asmenys pakeitė vardą, 7 – pavardę, o 1 – ir vardą, ir pavardę.

Pernai populiariausi berniukų vardai buvo Lukas (11), Matas (10), Jonas (9), Jokūbas (8), Dominykas (8), Aronas (7), Gabrielius (7), Armandas (6 ), Dovydas (6), Nojus (5), Danielius (5), Augustas (4), Mantas (4), Simas (4). Populiariausi mergaičių vardai – Austėja (12), Ugnė (7), Gabija (7), Saulė (7), Lėja (7), Kotryna (5), Rugilė (5), Augustė (5), Amelija (4), Emilija (4).
Kai kurie tėvai savo kūdikiams parinko retus, neįprastus vardus, kaip antai: Ūdrys, Neitas, Rajana, Klaudijus, Rėjus, Konradas, Istėjus, Rojus, Natas, Erildas, Ovėja, Elantė, Aistra, Arijelė, Aristėja, Dainesta, Agita.

Mokestis už