Gimtadienio žiedai gargždiškei – Kovo 11-ąją
Gargždiškė Lina Grimalytė dėkinga likimui: gimti Kovo 11-ąją, tą pačią dieną, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė – tarsi dangaus dovana. „Švenčiu dvigubą šventę“, – geraširdiškai šypsojosi mergina, šį šeštadienį minėsianti ne tik savo 27-ąjį gimtadienį. Išskirtinę, istorinę dieną gimusi L. Grimalytė laiminga savo gimtinėje. Ji svajoja pabaigti studijas ir su mylimu žmogumi kurti šeimą.
Svajonės pildėsi ir keitėsi
Išskirtinė – 1990 m. kovo 11-oji – L. Grimalytės gimtadienio data tam tikrose situacijos atkreipia žmonių dėmesį. Ir jai malonu, kad gimė istorinę dieną, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Pirmąją atkurtos Nepriklausomybės dieną gimusiems ir užaugusiems vaikams dėmesio nepašykštėjo ir šalies valdžia. Tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas šiuos paauglius pakvietė į Seimą. Tarp jų buvo ir gargždiškė L. Grimalytė. „Apžiūrėjome Seimą, susitikome su Nepriklausomybės Akto signatarais“, – prisiminė ji.
Lina savo laimę kuria gimtinėje. „Neišdaviau Lietuvos. Mano tėvai patenkinti, kad abi su sese gyvename savo šalyje, – sakė ji. – Niekas iš mano artimų giminaičių nepasirinko užsienio – kaip kas sugeba, taip verčiasi. Nejaučiau poreikio emigruoti ir aš. Užsienyje vieniems pasiseka, o kitiems nepavyksta užsikabinti.“
L. Grimalytė, svajojusi apie kirpėjos amatą, troškusi puošti moteris, įgijo šią specialybę. Ir dirbo porą metų. „Bet subrendus, mano norai ir siekiai keitėsi“, – prisipažino Lina, Gargždų lopšelyje-darželyje „Naminukas“ dirbanti ikimokyklinio ugdymo auklėtoja. Savo svajonių amato ji nepamiršo – puošia savo artimuosius, draugus.
Dirba su džiaugsmu
Nuo vaikystės svajojusi tik apie kirpėjos darbą, netikėtai pasirinko pedagogės profesiją. „Mokykliniais metais per vasaros atostogas teko padirbėti darželyje su vaikais. Tai buvo prie širdies. Vaikai tyri, nuoširdūs, atviri – man patiko šis darbas. Taigi įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją studijuoti ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką“, – kalbėjo L. Grimalytė.
Baigusi kolegiją – į Šiaulių universitetą studijuoti specialiąją pedagogiką ir logopediją. Lina prisipažino, kad tai paskatinusi jaunesnioji sesė, taip pat baigusi šias studijas. „Reikia rinktis tokią profesiją, kad su džiaugsmu dirbtum visą gyvenimą. Man patinka specialioji pedagogika ir logopedija“, – šypsojosi pašnekovė.
Laiminga savo gimtinėje
„Visi norime geriau gyventi, todėl turime siekti, daryti, tobulėti – viskas įmanoma“, – įsitikinusi L. Grimalytė.
Ji prasitarė, kad pragyvenanti iš savo algos, visgi norėtų didesnės, kad nereikėtų tiek varžyti savo poreikių. „Mano darbas atsakingas, įtemptas, pavargstu psichologiškai“, – neslėpė Lina. Ji dirba auklėtoja ir logopede – pusantro etato. Mergina kalbėjo, jog į užsienį išvažiuoja nusivylę ir supykę jauni žmonės, kad Lietuvoje sunku išgyventi – nėra darbo, padoraus atlyginimo. „Apmaudu, kad turintys universitetinį išsilavinimą uždirba mažiau už kvalifikuotus darbininkus, – kalbėjo Lina. – Betgi čia – mūsų Tėvynė. Žinau, kad emigrantai jos labai ilgisi, išsiskirti su artimaisiais, aplinka, kurioje užaugai, sunku.“
L. Grimalytė prisipažino esanti laiminga savo gimtinėje – stengiasi išlikti optimistė, išsaugoti pozityvų požiūrį. Čia atradusi savo tikrąją meilę. „Širdimi jaučiu, kad Marius – mano žmogus. Aš noriu sieti su juo savo gyvenimą. Ilgai laukiau šio momento. Mano bendraamžiai kūrė šeimas, o aš vis ieškojau. Tikiu, kad mes būsime laimingi. Žinoma, prireiks abiejų pastangų“, – sakė Lina.
