Glaudėnuose priglausti keturkojai laukia naujų šeimininkų
Sendvario seniūnijoje Glaudėnų kaime glaudžiasi per 200 šeimininkų išduotų naminių kačių bei šunelių. Prieglobstį jiems suteikia VšĮ „Būk mano draugas“, kurios siela Galina Kučinskienė savo beatodairišką meilę gyvūnams įrodė įgyvendindama seną svajonę – įkūrė jiems tokius laikinus namus, kuriuose nė vienam negresia Brisiaus galas. Vilties rasti mylinčius šeimininkus čia turi ir dešimtmetis šuo Maksas, ir emigrantų paliktas Čiakas. Kartu su rubuile kate Zlata apgyvendintas pamestinukas šuo Puikis nė nemano rodyti šuniškos viršenybės. Visi jie čia – viena šeima, per plauką ištrūkusi iš pražūties.
Atveža abejingais veidais
Prieš beveik trejus metus VšĮ „Būk mano draugas“ įkurta neturint nuolatinių patalpų. Gatvėje paliktiems gyvūnams atjautos kupina įstaigos įkūrėja G. Kučinskienė tuomet ankštas patalpas rado Jakuose. Apie gyvūnus globojančią moterį netruko pasklisti garsas – naminius gyvūnėlius jai ėmė vežti žmonės iš viso pajūrio. Nemaža dalis abejingais veidais pareikšdavo tiesiog nebenorintys auginti gyvūnėlio, ir jei Galina nepaims, teks užmigdyti. Kiti geranoriškai pasidalindavo žiniomis apie šen ar ten besišlaistančius paklydėlius. Šeimininkė nepailsdama tokiems keturkojams ieškodavo antrųjų ir tikrųjų namų.
Prieš kurį laiką Galinai bei jos savanorių komandai pavyko gauti nuolatines patalpas Glaudėnuose, kur anksčiau jau veikė kita gyvūnų prieglauda. Dabar VšĮ „Būk mano draugas“ pagal pasirašytą sutartį aptarnauja Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje rastus beglobius gyvūnus. Todėl G. Kučinskienės telefonas kasdien netyla nuo pranešimų apie kates laiptinėse ar sulijusius šunelius gatvėse.
Paklydėlių nemigdo
G. Kučinskienė neslepia, jog pasiklydusių gyvūnėlių – tik nedidelė dalis. Iš bemaž 100 kačių ir tiek pat šunelių dauguma buvo palikti likimo valiai. „Žmonės prarado žmogiškumą, atsakomybės jausmą. Jie nebesuvokia, kad krūtinėje turi būti širdis, o ne akmuo“, – tiesiai šviesiai sako G. Kučinskienė ir parodo nykštukinį pinčerį Odį, kurį šeimininkai buvo pasiruošę užmigdyti, mat įkando vaikui į pirštą. Dabar 3–4 metų Odis, apvilktas rėmėjų dovanotu megztuku, laukia naujų namų. „Pas mus žmonės dažnai atveža gyvūnėlį prašydami, kad užmigdytume. Tačiau mes to nedarome. Visiems suteikiame antrą progą rasti tikrus namus“, – patikino Galina. Moteris prisipažino, kad globėjiškos veiklos būtent dėl to ir ėmėsi – Klaipėdoje ir aplink ją nebuvo prieglaudos, kurioje gyvūnėliams anksčiau ar vėliau negrėstų užmigdymas. Todėl atsiradus „Būk mano draugas“, kitus namus čia rasti dar tikisi Mikas, Maksas ir kiti seneliai šunys.
Kabinetuose karaliauja gyvūnai
Viešoji įstaiga neišsiverstų be geradarių pagalbos. Naminių gyvūnėlių maistu rūpinasi ir verslo įmonės, ir pavieniai žmonės. G. Kučinskienė vardijo, kad būdas šunims gamino žmonės iš Šiaulių, Mažeikių, Dituvos, o viena kaunietė jau kelerius metus vis atveža naujų.
Patalpose, kuriose dūkstantys benamiai gyvūnėliai pridaro nemenkos netvarkos, išsikuopti padeda savanoriaujantys moksleiviai, taip pat ir suaugusieji.
Nors prieglaudoje ankšta, atskira patalpa skirta ligoniukams, infekcijų kamuojamiems ar kitomis ligomis sergantiems gyvūnams. Užėjus mums, Galina išsigandusius augintinius patikina, jog svečiai – ne veterinarai, ir šie kaipmat atsipalaiduoja. Atskiri narveliai skirti sterilizuotiems ar kastruotiems keturkojams. Anot Galinos, šios procedūros kasdienės, mat didžioji dalis gyvūnėlių gyvena būriais ir palaidi. Veterinarijos paslaugas įnamiams teikia privačios uostamiesčio klinikos.
Vedžiodama po prieglaudą šeimininkė parodo būsimą administracijos kabinetą, kurį kol kas irgi užleido šunims. Dokumentai ir kompiuteris įsprausti kitame kambaryje, kuriame dirba septyniese – buhalterė ir šeši augintiniai. Katė Zlata čia įsikūrusi karališkai – ant darbo stalo, todėl jaučia teisę bet kada pasiprašyti paglostoma. Tačiau buhalterei tuomet tenka nutraukti darbus, mat meilintis užsimano ir kiti „kambariokai“.
Sukrečia paliktųjų istorijos
Daugumos lankytojų, tuo pačiu ir mūsų nuostabai, nė vienas „Būk mano draugas“ gyvenantis keturkojis čia nesirodo esantis pikčiurna. Nusistebėjus, kad skirtingų dydžių, veislių ar mišrumo keturkojai gyvena draugiškai, G. Kučinskienė patikino: „Viskas priklauso nuo to, kaip šeimininkas nuteiks gyvūnėlius savo atžvilgiu.“ Augintinių autoritetą pelniusi šeimininkė nepamiršta pasišnekučiuoti su kiekvienu iš jų. Beje, visi jie šaukiami vardais.
Galina pasakojo daugybę istorijų, kurios keturkojus atvedė į Glaudėnus. Štai šunelis Puikis prieglaudoje atsidūrė po to, kai jo šeimininkus antstoliai iškraustė iš buto. Persų katę daugiabučio laiptinėje Laukininkų kvartale rado gyventojai, tad tikimasi, jog miauksė tiesiog pasiklydo ir jos šeimininkai atsilieps. Tačiau kalytė Bekė greičiausiai namo negrįš. Nors viena moteris savo augintinį atpažino ir žadėjo pasiimti, šunytė savo ponios laukia jau trečią mėnesį. Šunelio Čiako namiškiai išvyko į užsienį, o Maksą iš daugiabučio išmetė po dešimtmečio draugystės.
Įstaigai tenka priglausti grynakraujų staforšyrų, pitbulių, aviganių, tojterjerų, pudelių, kartą – net dvi pusmečio amžiaus haskes. „Atrodė, kad vienai radome tobulus šeimininkus, kurie patikino išmanantys judraus šuns poreikius. Tačiau po savaitės sulaukiau skambučio – gelbėkite, pervertinome savo jėgas. Esą net kasdien bėgiojant po 5 kilometrus šunelis vis tiek striksi, jam negana veiklos. Teko haskį pasiimti atgal ir vėl ieškoti kitų namų“, – apgailestavo Galina.
Moteris teigė bet kam benamių augintinių neatiduodanti. Tačiau kolektyvui per pastarąsias dvi savaites pavyko rasti naujus namus net 28 augintiniams. Tai padaryti padeda „Facebook“, pranešimai per radijo stotis, spaudą.
