Globoti vaiką – kilnus pasiryžimas

Vaiko teisių apsaugos ir globėjų rengimo specialistai sunerimę, kad žmonių motyvacija į savo šeimas imti globoti vaikus, ypač tuos, su kuriais nesieja kraujo ryšiai, ganėtinai silpna. Socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) 2016 m. sausio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo globojami 9249 vaikai, iš kurių 3293 augo globos institucijose. Neretai be tėvų globos likę vaikai, net ir turėdami pakankamą giminaičių ratą, atsiduria globos namuose, nes neatsiranda pasiryžtančių juos globoti. Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu dr. Valdu Rimkumi.

– Šiuo metu diskutuojama apie vaikų globos namų skaičiaus mažinimą, bet globoti be tėvų globos likusius vaikus ryžtasi nedaugelis. Kodėl?

– Priežasčių tam gali būti įvairių: ir menka valstybės parama globėjams, ir viešinimo, pasidalijimo sėkmingomis globos istorijomis stoka, ir individualistinis gyvenimo būdas, ir daugybė kitų. SPIS duomenimis, iš 5502 vaikų, kurie 2016 m. sausį buvo globojami šeimose, 3804 globojo giminaičiai (seneliai, broliai, sesės, dėdės, tetos) ir tik 1698 – giminystės ryšiais nesusiję asmenys. Globėjai ne vieno pokalbio metu išsakė nusiskundimus dėl menko valstybės dėmesio ir pagalbos. Be globos išmokos, kuri šiuo metu – 152 Eur ir iš esmės nekinta nuo 1999 m., jokia kita pagalba globėjams nenumatyta, išskyrus tą, kurią išgali teikti savivaldybės. Sveikintina, kad LR Seimas bent iš dalies ėmėsi keisti šią situaciją ir nuo šių metų sausio 1 d. mokamas vieno bazinės socialinės išmokos dydžio (38 Eur), o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

– Kuo skiriasi įvaikinimas ir globa?

– Vaiko globos procesas nėra identiškas įvaikinimo ar biologinio vaiko auginimo procesams. Tėvų (globėjų) atsakomybė skirstoma į tris komponentus: biologinį, teisinį ir emocinį. Biologinėje šeimoje tėvai prisiima ir įgyvendina visus tris komponentus, tačiau globos atveju tėviškosios atsakomybės komponentai pasidalija tarp kelių asmenų (biologinių tėvų, globėjų, socialinių darbuotojų), įsiliejančių į vaiko gyvenimą.

Biologinį tėvų atsakomybės komponentą sudaro iš biologinių tėvų paveldėti, įgimti dalykai – tai, ko niekas iš vaiko nebegali atimti. Globotinis ateina su savo vardu ir pavarde, biologinės šeimos ryšiais ir emociniais prisirišimais, genetinėmis predispozicijomis, besiformuojančiais, o kartais ir jau susiformavusiais būdo bruožais, šeimos tradicijomis, išvaizdos ypatumais, įgimtais gebėjimais ir polinkiais. Svarbiausias globėjų uždavinys įgyvendinant šią atsakomybės dalį – pažinti, priimti ir gerbti biologinę vaiko prigimtį. Globėjų siekis „nusavinti“ vaiką ribojant kontaktus su biologine šeima, verčiant vaiką globėjus vadinti „tėčiu“ ir „mama“, žeminant ar konkuruojant su biologine šeima, slepiant globos faktą, gali būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir netinkamas biologinio atsakomybės komponento įgyvendinimas.

– Su kokiais iššūkiais susiduria globėjai?

– Teisinis komponentas – tai sprendimai dėl vaiko mokymosi, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, kultūrinių ir dvasinių poreikių tenkinimo, jo teisių apsaugos. Įgyvendindami jį, globėjai susiduria su kiek kitokiais iššūkiais, būtinybe bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir tapti visaverčiais globos komandos nariais. Vaiko globą prižiūri rajono Vaiko teisių apsaugos institucija, kurios prievolė – koreguoti globėjo veiksmus, patarti jam. Globėjas nėra savarankiškas vykdydamas savo pareigas – turi bendradarbiauti su globą prižiūrinčiomis institucijomis. Tai nelabai priimtina globėjams, linkusiems „savintis“ vaikus, nesuprantantiems pagrindinių globos principų ir uždavinių.

Emocinis tėviškosios atsakomybės komponentas – tai meilės, dėmesio, auklėjimo, šiltų santykių kūrimo šeimoje, palaikymo ir kontrolės dermė. Tai vienintelis komponentas, kur globėjai yra laisvesni savo sprendimuose, bet tuo pačiu jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Globėjai vaiko atsineštą biologinį pradą turi užpildyti emociniu, dvasinu turiniu, formuoti globotinio asmenybę ir ruošti jį savarankiškam gyvenimui.

– Ar globėjams reikalingas mokymas?

– Siekiant atskleisti globėjų požiūrį į šį globos procesą bei jo metu gaunamą pagalbą Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste buvo apklausti 42 Klaipėdos rajono globėjai (75% visų rajono globėjų) bei 11 Klaipėdoje gyvenančių globėjų. Iš viso tyrime dalyvavo 53 globėjai, savo šeimose globojantys 66 vaikus. Tyrimą vykdė Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, Gargždų socialinių paslaugų centras, Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras bei Klaipėdos rajono seniūnijų socialiniai darbuotojai.

Rengiant globėjų mokymus reikia peržiūrėti giminaičių dalyvavimo šiuose mokymuose būtinybę. Tyrimo rezultatai rodo, kad giminaičiams, o ypač seneliams, sunkiausiai sekasi pažinti vaiko interesų ir teisių sąvokas, suvokti globos proceso principus. Jie mažiausiai bendrauja su kitais globėjais, sunkiau užmezga kontaktą su specialistais. Nors seneliai dažniau už kitus globėjus teigia žinantys, kaip auginti globotinius, kyla retorinis klausimas: ar užauginę savo vaikus, kurie aplaidžiai atliko tėvų pareigas, seneliai gebės tinkamai užauginti anūkus? Be abejo, yra daugybė senelių, kurie puikiai rūpinasi globojamais anūkais ir paruošia juos savarankiškam gyvenimui, tačiau tyrimo rezultatai ir praktinė patirtis leidžia teigti, kad buvimas seneliu dar nereiškia buvimo geru anūko globėju.

• 2016 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajone buvo 54 globėjai, kurie globojo 69 vaikus. Globos įstaigose augo 42 rajono vaikai. Prieš metus 63 globėjai globojo 78 vaikus, 2014 m. – 69 globėjai rūpinosi 87 be tėvų globos likusiais vaikais, 2013 m. – 73 globėjai – 97 vaikais, 2012 m. 73 globėjai globojo 100 vaikų.
• Pernai Klaipėdos rajone įvaikintas 1 kūdikis, o 2014 m. – nė vieno. 2013 m. įvaikinti 2, 2012 m. – irgi 2, 2011 m. – 4.

Jei Jums artima globos ar įvaikinimo idėja, kviečiame kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus (Klaipėdos g. 11, Gargždai, tel. (8 46) 472004) arba į Gargždų socialinių paslaugų centro darbuotojus (Sodo g. 1, Gargždai, tel.: (8 46) 470202, 8 683 23943). Šiuo metu Gargždų socialinių paslaugų centre formuojama nauja globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų grupė.