Goda Baltuonė: patirti netikėtumai mane augina ne tik kaip someljė, bet ir kaip asmenybę

Klaipėdietė Goda Baltuonė neseniai ėmėsi naujos veiklos: baigusi kursus Vilniaus someljė mokykloje, tapo Vakarų Lietuvoje retos profesijos atstove – someljė.

Someljė šiandien nebėra tik asmuo, dirbantis restorane, besirūpinantis restorano vyno rūsiu ir meniu. Yra visokių šio amato krypčių ir atšakų. Nauja karta ir sparčiai besikeičiantis pasaulis formuoja kitokį someljė veidą: lietuviai vis daugiau keliauja, nori pažinti naujus kraštus bei tenykščius valgius ir gėrimus, tad dažnas kolektyvo ir giminių susibūrimas kviečiasi ir profesionalą, galintį papasakoti apie tai, kas nepažinta.

„Kaip muzikantas turi įdėti daug pastangų ir darbo, kad turėtų išlavintą klausą ar puikų balsą ir taptų dėmesio vertu atlikėju, taip ir someljė specialistas turi vis lavinti savo įgūdžius. Vyno mokslai – labai plati sritis, tad šios profesijos skiriamasis bruožas yra nuolatinis mokymasis“, – akcentuoja G. Baltuonė.

Neseniai baigėte someljė mokymus bei pradėjote naują veiklą. Kas paskatino tam ryžtis?

Mano domėjimąsi šia sritimi lėmė gyvenime sutikti įdomūs ir charizmatiški žmonės, puikiai išmanantys vyno ir stipriųjų gėrimų pasaulį. Tad dar būdama 21-erių pradėjau svajoti apie someljė veiklą.

Tuo metu dirbau „Horecos verslo“ srityje, UAB „Belvedere prekyba“ Klaipėdos regiono atstove.

Iššūkis buvo gana didelis, žinių apie stipriuosius gėrimus, jų gamybą ir kultūrą turėjau nedaug, o reikėjo sukurti naujų klientų ratą. Tuomet savarankiškai pradėjau gilintis į tauriųjų gėrimų gamybos procesus, jų atsiradimą rinkoje ir kitus susijusius aspektus.

Besigilindama dar labiau susižavėjau vyno pasauliu, brandinau mintį, jog į šią sritį galėčiau pažvelgti profesionalės akimis ir baigti atitinkamus mokslus.

Tačiau gyvenime karjeros posūkiai lėmė, kad tik po 10 metų vėl sugrįžau prie šios minties ir ją įgyvendinau – tapau profesionalia vyno eksperte.

Kokia ta pradžia naujoje/senoje srityje?

Nepaisant to, kad Klaipėdoje konkurencija šioje veikloje nedidelė, o someljė studijos suteikė daug teorinių žinių, jas visas perteikti degustacijų metu buvo ir yra nemažas išbandymas.

Sukauptų žinių pateikimas su cinkeliu, auditorijos išmanymas ir jos dėmesio išlaikymas, gebėjimas nesutrikti įvairiose nenumatytose situacijose, kuomet tenka keisti scenarijų iš pagrindų.

Kartais renginio nebegalima užbaigti taip, kaip numanyta, pvz., atlikti „Le Sabrage“ (šampano atidarymo metodas, išlikęs nuo Napoleono laikų). Patirti netikėtumai mane augino ne tik kaip someljė, bet ir kaip asmenybę.

Apie ką pasakojate klientams savo pristatymuose?

Pristatymuose pasakoju prie vyno istoriją ir tradicijas, supažindinu su vyno gamybos procesais, skirtumais tarp senojo ir naujojo pasaulio, taip pat vyno vartojimo etiketu (pvz., kaip tinkamai parinkti ir naudoti taures vynui degustuoti), atskleidžiu vyndarių subtilybes ir pasidalinu maisto derinimo ypatumais. Beje, ar žinojote, kad žmonės turi net iki 10 000 skirtingų skonio receptorių.

Mes, klaipėdiečiai, kaip ir visi lietuviai, neturime dar tokios vyno kultūros kaip, pvz., prancūzai, italai ar ispanai, kuomet vyndarystės tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.

Net vyno sąvoką suvokiame skirtingai, apibūdiname kukliai, kaip teigia knygos „Vyno istorijos“ autorius D. Velička, pvz., „Lietuviai apie vyną sprendžia – skanus arba neskanus. Ispanai sako – rico, fabuloso (turtingas, pasakiškas). […] Italai – buono (puikus, gražus).

Tačiau mane labai džiugina tai, kad daugėja lietuvių, kurie vis dažniau keliauja, atranda naujus skonius, mėgaujasi atradę „lėto bendravimo“ kultūrą. Jie domisi gastronomijos ir vyno tradicijomis, ragauja nepatirtus skonius.

Greičiausiai atsiras sakančių, kad alkoholis – pavojingas dalykas, kad gal ne visai gerai mokyti žmones juo mėgautis?

Anaiptol, degustacija yra tai, kas skatina saikingai vartoti alkoholį. Jos metu supažindinama, kaip išsirinkti kokybišką produktą ir jį derinti prie maisto.

Degustacijų metu kviečiama subtiliai mėgautis mažu alkoholio kiekiu, svarbiausia pajusti daugybės skonių paletę ir taip džiaugtis lėtesniu gyvenimo tempu.

Labai norėtųsi, kad žmonės susimąstytų ir suprastų, kad vynas – tai ne vien baltas ar raudonas, sausas ar saldus gėrimas. Iš tiesų tai daug daugiau…

Vynas apima be galo daug sričių: geografiją, biologiją, istoriją, chemiją, kultūrą. Jis jas sujungia į vienį, ir tik tada mes galime pažinti tikrąjį vyną.

Jis – gamtos dalelė, nes koks bus oras, toks – derlius, koks derlius – tokios vynuogės ir toks skonis – saldus, rūgštus, kvapnus, švelnus ir t. t.

O kur dar visi procesai: skynimas, rinkimas, rūšiavimas, brandinimas. Vyno skonį mes galime justi visais liežuvio receptoriais, pažinti įvairiausius aromatus – vaisių, uogų, medienos, riešutų ir daugybę kitų.

Jis gali mums priminti gražiausius atsitikimus ar net keisčiausius dalykus: ką tik nupjautos žolės kvapą, nuo krūmų nuskintus serbentus, močiutės spintos kvapą ar čežančius lapelius. Ragavimas ir derinimas gali atskleisti visai kitokius pojūčius, jausmus ir suvokimą.

Ko reikia norint būti geru someljė?

Ši profesija tikrai nėra lengva, pasaulyje someljė egzaminas yra pripažintas vienu iš sunkiausių išbandymų. Norint pasiruošti tokiems sunkiems egzaminams reikia ilgai ir sunkiai dirbti. Tai turėtų būti ne vien darbas, bet ir gyvenimo būdas, aistra. Antraip gali ir nepavykti įveikti.

Vyno pažinimo pasaulis yra nuolat kintantis, vis daugiau šalių įsitraukia į vyno gamybą, atsiranda vis naujų vynuogių veislių. Beje, Lietuva jau taip pat yra įtraukta į ES šalių vynuogių vyndarystės sąrašą nuo 2022 metų.

Tie, kurie pasirenka someljė specialisto kelią, skiria daug savo laiko specifinei literatūrai skaityti, lankosi parodose, keliauja lankyti vynuogynų, treniruojasi aklai degustuodami vyną.

Beje, gera uoslė nebūtinai turi būti įgimta – ją galima išlavinti. Taip, kaip muzikantas turi įdėti daug pastangų ir darbo, kad turėtų išlavintą klausą ar puikų balsą ir taptų dėmesio vertu atlikėju, taip ir someljė specialistas turi vis lavinti savo įgūdžius.

Vyno mokslai – labai plati sritis, tad šios profesijos skiriamasis bruožas yra nuolatinis mokymasis.

Gyvename informacijos pertekliaus ir visuotinės skubos amžiuje, tad išlaikyti auditorijos dėmesį kartais būna sunku. Sulaukiu įvairiausių klausimų, kartais labai sudėtingų, kartais – labai banalių, tačiau kiekvienu atveju mano tikslas yra išlikti profesionalia ir tolerantiška.

Ar sulaukiate provokuojančių klausimų? Kaip juos neutralizuojate?

Kaip ir kiekvienoje srityje, atsiranda žmonių, kurie laiko save „visažiniais“, tuomet gaunu gausybę klausimų ir kartais kategoriškų, ne visada teisingų teiginių. Tokiose situacijose stengiuosi nesutrikti ir atsakyti taktiškai, ramiai.

Normalu, kad ne visada žinau visus atsakymus, tačiau pažįstu save ir žinau, kad nesustojau ir nesustosiu tobulėti šioje srityje.

Kita vertus, mano tikslas yra ne vien perteikti žinias, bet ir sukurti jaukią ir atpalaiduojančią, bendravimui skirtą aplinką, kai galima drąsiai klausti ir diskutuoti.

Esate moteris: tai pranašumas ar minusas jūsų srityje?

Manau, kad pranašumas. Someljė profesija tarp vyrų buvo populiaresnė daugelį metų, nes jai įgyti reikia itin daug laiko.

Tačiau laikmetis keičiasi – įprantame neskirstyti profesijų į moteriškas ir vyriškas. Viskas yra įmanoma tiek moteriai, tiek vyrui, jei degi tuo, ką darai.

Beje, yra teorijų, teigiančių, jog moterų jutiminiai organai labai jautrūs, tad joms vynus degustuoti ir vertinti dažniau sekasi netgi geriau negu vyrams

Jūsų veiklos planai ir perspektyvos?

Tikiuosi, kad mano hobis taps pagrindine veikla. Kad ir kaip banaliai skambėtų, kiekvienas iš mūsų norime atrasti savo mėgstamą veiklą ir ja gyventi, kad jaustume visišką pilnatvę.

Na, o perspektyvos šioje srityje, mano nuomone, gana plačios. Vyno kultūra Lietuvoje dar jauna ir besivystanti. Galima dirbti laisvai samdomu specialistu ar atitinkamoje įmonėje atstovu, vesti mokymus, visas galimybes būtų sunku net išvardinti.

Esate be galo darbšti ir versli. Kuo dar užsiimate, be someljė veiklos?

Dirbu verslo vystymo sferoje. Tai sritis, kuri prisideda prie mano svajonių įgyvendinimo.

Ar lieka laiko laisvalaikiui? Kaip susigrąžinate jėgas po darbų?

Vyno someljė veikla – tai mano aistra, tad turbūt todėl spėju suderinti ir darbą, ir mylimą veiklą, ir šeimyninį gyvenimą.

Laisvalaikiu žaidžiu badmintoną, užsiimu tapyba, mėgstu ilsėtis gamtoje, o labiausiai – ilgus pasivaikščiojimus su artimaisiais bei savo gražuoliu vengrų vižlu.

Apie ką svajojote? O gal jau visi sumanymai išsipildė?

Nauji sumanymai gimsta sutikus nuostabius žmones – mano klientus.

Visų paslapčių neišduosiu. Svajoju kukliai. Bet tikiuosi, kad netolimoje ateityje galėsiu pakviesti ne tik į vynų degustacijas, pristatymus, bet ir mokymus, kuriuose kartu su mokymų dalyviais pasinersime į užburiantį vyno kultūros ir istorijos pasaulį ir taip prisidėsime prie „lėto bendravimo“ tradicijų puoselėjimo mūsų šalyje.

Agnė Benetytė