Grėsmė

Gyvūnų ligos labai pavojingos ir žmonėms

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža kartu su daugelio šalių specialistais ir mokslininkais Atlantoje (JAV) seminare studijavo gyvūnų sukeltų ligų priežastis ir pasekmes.

Platintojai šalia mūsų

– Šiuo metu žinoma, kad ne mažiau kaip 70 procentų žmonių infekcinių ligų platina gyvūnai, – sakė A. Bauža. – Šalys, kuriose aktyviai diegiamos prevencinės priemonės, išvengia didesnių problemų, o mažiau civilizuotuose kraštuose fiksuojamas didelis žmonių mirtingumas. Seminare kalbėjęs Prancūzijos L. Pastero instituto mokslininkas teigė, kad 2005 metais nuo pasiutligės pasaulyje mirė 55 000 žmonių. Iš jų 31 tūkstantis Azijoje ir 24 000 Afrikoje. O Šiaurės Amerikoje ir centrinėje Europoje – tik 50. Buvo nustatyta, kad šią klastingą ligą Azijoje platina šikšnosparniai. Panaši versija 2004 metais buvo patvirtinta ir Danijoje, kur šikšnosparniai užkrėtė kates.

– Klaipėdos apskrityje kol kas negirdėta, kad sirgtų žmonės.

– Manau, kad išvengti tos bėdos padeda prevencinės priemonės, nuoseklus visuomenės informavimas apie pasiutligę. Seminare buvo patvirtinta, kad nuo užsikrėtimo iki klinikinės stadijos gali praeiti dvi savaitės ir net metai kiti. Taip ilgai žmogus gali sirgti, kol virusas pasiekia smegenis.

Žinoti, kaip saugotis

– Kai kas labai skeptiškai vertina priemones, kuriomis bandoma apsisaugoti nuo paukščių gripo.

– Seminare buvo kalbama, jog svarbiausia paukščių gripo prevencijoje yra įgyvendinti biosaugos priemones, mokyti žmones ir vakcinuoti gyvūnus. Tai ir darome. Ypač siekiame paaiškinti žmonėms, kaip nesunku apsisaugoti nuo ligos, tačiau kaip sunku ją įveikti. Jungtinėse Amerikos Valstijose baiminamasi, kad paukščių gripas gali atkeliauti per Aliaską. Kol kas dar tos ligos nėra, bet amerikiečiai prisimena, jog paukščiai sirgo ir pas juos, tik ne paukščių gripu, koks yra Europoje. Jiems griežtų prevencinių priemonių dėka pavyko ligą likviduoti. Italijos, Amerikos mokslininkai kalbėjo, kad mažai tyrinėjamos laukinių gyvūnų ligos, kuriomis serga ir žmonės. Europoje jau nustatyti du nauji pasiutligės virusai, gebantys geriau prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Mokslininkai mano, jog iš pažiūros visiškai sveikos lapės ar kiti gyvūnai gali būti pasiutligės nešiotojai, nes inkubacinis ligos periodas jiems gali būti kur kas ilgesnis – iki kelerių metų.

Saugus maistas ir vanduo

– Ar žiurkės yra ligų platintojos?

– Dar nežinoma, kokio dydžio įtaką graužikai daro žmonių ligoms. Anglijoje prieš metus buvo nustatyta, kad tuberkuliozę platina barsukai. O po pasiutligės bene labiausiai paplitusi liga yra salmoneliozė. Pernai pasaulyje jau sirgo nuo 50 iki 120 milijonų žmonių. Devyni susirgimai užfiksuoti ir mūsų apskrityje. O dėl užkrėsto vandens ir maisto 2005 metais pasaulyje mirė 1,9 milijono žmonių. Manau, visiškai atgyveno atviri ar net uždengti šachtiniai šuliniai. Vakarų šalyse jau senokai mieste ir kaime žmonės geria vandenį iš artezinių šulinių.

– Sprendžiant iš to, kad minimame seminare iš Lietuvos dalyvavote tik Jūs vienas, daugelis jame aptartų problemų plačiai nepasklis?

– Per septynias dienas buvo gana išsamiai išnagrinėta seminaro tema. Iš pateiktų rodiklių matome, kad daugiau dėl gyvūnų perneštų žmonėms ligų kenčia šiltų, tankiai apgyvendintų kraštų žmonės. Nėra pas mus maliarijos, bet štai pavasaris atnešė erkinio encefalito pavojų. Labai apmaudu, kad miestuose skverai, žalios vejos labai užterštos šunų išmatomis. Jose apstu apvaliųjų ir plokščiųjų žarnyno kirmėlių užkrato. Žmonės tas kirmėles vadina kaspinuočiais. Į vejas pasipila vaikai, o jos dar nevalytos. Pasidairydami į kitas šalis, turime mokėti saugotis ligų, kuriomis galime užsikrėsti nežinodami, kaip bendrauti su gyvūnais. Šiaurės Amerikoje apie 30 procentų šunų ir kačių savininkų miega su jais. Sunku įsivaizduoti, kaip pavyksta laikytis asmeninės higienos normų.

Antanas SAKALAUSKAS