Grėsmės akivaizdoje nuo pirmųjų minučių pasirūpinti nenutrūkstama veikla

Vasario pradžioje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų atsparumą grėsmėms ir užtikrinti galimybę joms nepertraukiamai vykdyti funkcijas ekstremaliųjų situacijų metu.

Užtikrinti greitą reagavimą
„Pastarųjų metų patirtis akivaizdžiai rodo, kad privalome būti geriau pasirengę bet kokio pobūdžio ir masto grėsmėms ir ekstremaliesiems įvykiams – ar tai būtų pandemija, stichinė nelaimė ar galima energetinė krizė. Šio nutarimo tikslas – užtikrinti, kad kiekviena institucija galėtų netrukus reaguoti į jos veiklai iškilusią grėsmę ir jau nuo pirmųjų grėsmės minučių pasirūpintų, kad įstaigos veikla nenutrūks tam tikrą laiką ir nepriklausys nuo valstybės rezerve sukauptų priemonių“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vyriausybės nutarimas apima visas gamtinio, techninio pobūdžio grėsmes, taip pat ir galimas radiologines ar branduolines avarijas. Pasak vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, gyvybiškai svarbios institucijos turi būti tinkamai sukaupusios būtinąsias priemones, skirtas veiklos vykdymui užtikrinti.
Valstybės ir savivaldybių institucijos privalės kaupti generatorius, prožektorius, elektrinius šildytuvus. Taip pat maisto davinius, geriamąjį vandenį buteliukuose. Svarbu bus turėti asmens apsaugos priemonių: kvėpavimo, odos, galvos, akių, taip pat medicinos priemonių, tam tikrų vaistų preparatų, dezinfekcijos priemonių. Vyriausybės nutarime numatyta, kad jeigu dingtų elektra, reikėtų užtikrinti elektros rezervą 1 parai. Jeigu įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje – 30 parų, jeigu kiltų kitų grėsmių – 3 paroms.

Informacija neatskleidžiama
„Banga“ domėjosi, kokia situacija dėl būtinųjų atsargų, kurios būtų naudojamos grėsmės atveju, yra mūsų rajone. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova teigė, kad Vyriausybės nutarimo dar nėra teisės aktų registre ir tai yra tik projektas. Todėl Savivaldybė negavo jokių nurodymų, šiuo metu informacija apie gyvybiškai svarbių priemonių kiekius yra neviešinama ir neatskleidžiama. „Ekstremalioms situacijoms įprastai yra naudojamos Administracijos direktoriaus rezervo lėšos. Strateginiame veiklos plane šiemet tam numatyta 220 tūkst. Eur, ‒ teigė E. Badalova. ‒ Reikalingos priemonės yra gaunamos keliais būdais: paskiriamos iš Valstybės rezervo (Savivaldybės darbuotojai (Bendrųjų reikalų skyrius) vyksta jų pasiimti į Vilnių) arba atliekami viešieji pirkimai.“
Kaip minėto nutarimo nuostatų vykdymui ruošiasi kitos savivaldybės? Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja komunikacijai Indrė Vilūnienė „Bangai“ sakė, kad derinant minėtą nutarimą savivaldybės neturėjo jam prieštaravimų, vadinasi, nemato ir kliūčių jį įgyvendinti. Juo labiau, kad kai kurie panašūs įsipareigojimai galiojo ir anksčiau. „Be to, kiekviena savivaldybė turi parengusi ir vadovaujasi Ekstremalių situacijų valdymo planu, kuriame numatomos konkrečiai savivaldybei būdingos grėsmės, būdai nuo jų apsisaugoti arba reaguoti situacijai nutikus“, ‒ komentavo I. Vilūnienė.

Maisto atsargų nekaupia
Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis „Bangai“ atskleidė, kad mokykloje nėra elektros generatoriaus ar prožektorių. O kokių nors maisto davinių jie kaupti negali, tačiau, pasak direktoriaus, ir kaupti nebūtų kur. „Mokytojai net mokytojų kambario neturi. Įsivaizduoju, kad turėtume turėti, pavyzdžiui, dujokaukes. Bet vėlgi, kiek jų turėtume turėti, jei yra 1 070 vaikų mokykloje, o dar mokytojai bei darbuotojai. Kur mes jas laikytume?“ ‒ samprotavo J. Gindulis. Tiesa, vis dar tebesitęsiant pandemijai, mokykla gauna priemonių, reikalingų asmens higienos apsaugai iš Savivaldybės: rankų dezinfekcijos skysčio, dezinfekcinių priemonių paviršiams, kaukių, vienkartinių pirštinių. Priemonės patalpų dezinfekcijai perkamos iš mokyklos biudžeto. Kaukėmis Savivaldybė aprūpina pedagogus ir pradinukus. Vyresniuosius turi aprūpinti tėvai, bet jeigu moksleivis ateina į mokyklą be kaukės, ji duodama.
J. Gindulis užtikrino, kad mokytojai turi pirmosios pagalbos ir higieninių įgūdžių pažymėjimus. Už priešgaisrinę saugą yra atsakingas vienas asmuo, kuris rengia planus, organizuoja apmokymus.
Gargždų ligoninė taip pat nekaupia maisto atsargų, o dėl vandens atvežimo, kaip pasakojo ligoninės vyriausioji gydytoja Virgina Ruškienė, pagal parengtą planą reikėtų kreiptis į Savivaldybę. Ji turi turėti vandens cisterną ir vandenį pristatyti. Vienai parai ligoninei reiktų 25 kubinių metrų vandens. Tiesa, vyr. gydytoja užtikrino, kad ligoninė turi visada paruoštą darbui generatorių. „Elektros tiekimas būtų užtikrintas parą, tiesa, jį galima papildyti dyzeliniu kuru ir jis gali dirbti, ‒ pasakojo V. Ruškienė. ‒ Elektros tiekimas būtų užtikrintas gyvybiškai svarbiuose skyriuose: chirurgijos, intensyvios terapijos, laboratorijoje, taip pat tame skyriuje, kur yra plaučių ventiliacijos aparatai.“ Gargždų ligoninės vyr. gydytoja minėjo, kad personalas, dirbantis su rentgeno aparatu, turi asmeninius dozimetrinius matuoklius.
Šiuo metu ligoninei asmens apsaugos priemonių užtenka, jų yra prikaupta ir dar perkama. Taip pat, pasak V. Ruškienės, ligoninė turi medikamentų rezervą mėnesiui.

Nuolat pasirengę
Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas „Bangai“ teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandose budintys ugniagesiai gelbėtojai yra nuolatinėje kovinėje parengtyje. „Jei bus paskelbta ekstremali situacija, kovinė parengtis bus dar labiau sustiprinta. Komandų vyriausieji ugniagesiai turi visų komandose dirbančių ugniagesių sąrašus, kuriuose yra nurodyti gyvenamieji adresai ir telefonų numeriai. Esant būtinybei juos būtų galima išsikviesti į pagalbą“, ‒ pasakojo S. Virbauskas. Anot tarnybos viršininko, taip yra daroma, jei kyla didesni gaisrai – dega didesni ar keli pastatai, miškai, durpynai, didesni žolės plotai ir ugnis gali išplisti.
„Visi ugniagesiai gelbėtojai yra informuoti, kad paskelbus ekstremalią situaciją jie būtų pasiekiami, jei reikės, bus atšaukiami iš atostogų. Ugniagesiai turi informuoti tarnybą, jei yra išvykę“, ‒ užtikrino priešgaisrinės tarnybos viršininkas S. Virbauskas. Jis „Bangą“ informavo, kad visos šešios ugniagesių komandos yra aprūpintos nors ir panaudotomis, tačiau geros būklės galingomis, šių dienų reikalavimus atitinkančiomis, vokiškomis gaisrinėmis mašinomis, kurios vežasi po 5,5 t vandens. Taip pat patikino, kad gaisrinės mašinos visada yra užpildytos vandeniu. „Vandens pasipildymui ir naudojimui gaisrams gesinti rajono teritorijoje prie didesnių gyvenviečių yra sutvarkyta 14 privažiavimų prie vandens rezervuarų“, ‒ pasakojo S. Virbauskas. Jis patikino, kad kiekvienoje komandoje yra rezervinės gaisrinės mašinos, kuriomis į pagalbą budintiems ugniagesiams gali atvykti iškviesti ugniagesiai. Viršininkas užtikrino, kad visų gaisrinių mašinų kuro bakai nuolat po įvykių yra pripildomi. Rezerve, komandose yra iki 100 litrų degalų.

Ugniagesiai priemonėmis aprūpinti
Priešgaisrinės tarnybos viršininkas „Bangai“ pasakojo, kad visose gaisrinėse mašinose yra benzininiai diskiniai pjūklai betonui ir metalui, taip pat benzininiai pjūklai medžiams pjauti, benzininiai motosiurbliai, kurie naudojami, jei neina privažiuoti prie gaisro židinio, akumuliatoriniai suktuvai veržlėms atsukti. „Yra po du komplektus kvėpavimo organų apsaugos aparatų su papildomais suspausto oro balionais. O artimiausiu metu trys komandos bus aprūpintos specialia gelbėjimo įranga, kuri skirta metalo karpymui, suspaustų konstrukcijų plėtimui, kėlimui, betono laužymui“, ‒ kalbėjo S. Virbauskas. Jis informavo, kad, be visos minėtos įrangos, gaisrinėse mašinose yra paprasti laužtuvai, kirviai, ištraukiamos 10,5 m kopėčios, sulankstomos 3 m kopėčios, absorbentai naftos produktams surinkti, miltelinių gesintuvų ir dar kt. smulkaus inventoriaus.
„Visi ugniagesiai yra aprūpinti darbine ir kovine apranga, šalmais, pošalmiais, pirštinėmis, specialiais ugniagesio batais, akumuliatoriniais prožektoriais ir dielektrinėmis priemonėmis: pirštinėmis, botais, žirklėmis (elektros laidams nukirpti), ‒ dėstė viršininkas. ‒ Ugniagesiai turi racijas ir telefonus, kad galėtų nuolat palaikyti ryšį su pirmos pagalbos centru, o praėjusiais metais ugniagesių komandoms nupirkti kompiuteriai. Internetiniu ryšiu jiems nuolatos perduodama svarbiausia informacija.“

Monika CALZONAITĖ