Gyventojai renovacijai skelbs startą arba pabaigą

Dar pavasarį paskelbta gera žinia, kad jau kitąmet Gargžduose bus renovuota 17 prasčiausios būklės daugiabučių. Dokumentuose modernizacijos startas beveik paskelbtas. Tačiau paskutinį žodį tarti turės butų savininkai. Nuo jų verdikto priklausys, ar į renovuotinų namų sąrašą įtraukti daugiabučiai bus prikelti antram gyvenimui. Ir nors baiminamasi, kad renovaciją gali boikotuoti keturženklių paskolų nenorintys imti gyventojai, specialistai ragina – dabartinėmis sąlygomis, kai valstybė finansuoja 40 proc. išlaidų, renovacija yra tas arkliukas, ant kurio reikia sėsti ir joti.

Dokumentai pasieks tuoj

Į Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą įtraukti šie Gargždų miesto namai: Klaipėdos g. 8, 10, 16, 18, 22, 24, 28, 32, 38, Kvietinių g. 7, 11, 25, Taikos g. 4, 8, 9, Minijos g. 2, P. Cvirkos g. 23. Savivaldybė pamažu baigia įgyvendinti dokumentalų pasiruošimą renovacijai: pasirašyta sutartis su Aplinkos ministerija bei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (jos funkcijas perima Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), viešųjų pirkimų būdu nupirkti energijos naudingumo sertifikatai ir investicinių planų parengimo paslauga. Tiesa, pastarąją atliekanti įmonė kiek užstrigo – mėnesį vėluoja Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriui pateikti galutinius namų investicinių projektų variantus. Už tai įstaigai skaičiuojami delspinigiai – po 37 Lt už dieną. Visgi Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas įsitikinęs, kad investiciniai projektai Savivaldybę anksčiau ar vėliau pasieks.

Labiau jaudinamasi dėl tolimesnės renovacijos eigos.

Bauduos per kompensacijas

Preliminariuose investiciniuose projektuose paskaičiuota, kad butui daugiabučiame renovacija kainuotų 30–50 tūkst. Lt, priklausomai nuo ploto. Tačiau teigiama, kad galutinai apskaičiuotos sumos bus mažesnės.

Visgi investiciniams projektams dar turi pritarti daugiabučių gyventojai. Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Kampas neslėpė – jei žmonės nepritars, nebebus kalbų nei apie techninių projektų rengimą, nei apie paskolas iš banko. „Kai tik gausime galutinius projektus, organizuosime gyventojų susirinkimus. Į juos žmonės turės ateiti rimtai nusiteikę, atsinešti nuosavybės dokumentą, pasą ir pasirašyti: sutinka ar nesutinka su renovacija, pasirinkti renovaciją administruosiančią įmonę bei paskolos apmokėjimo būdą, taip pat įgalioti administratorių už gyventojus paimti paskolą“, – vardijo pašnekovas. Taigi paskolos bus imamos ne individualiai, o per administratorių. Be to, įsipareigojimas bankui teks ne savininkui, o butui. Jį pardavus, paskolos mokėjimą tęstų nauji savininkai.

Kas administruos renovaciją daugiabučiuose, dar neaišku – tai galės atlikti dabartinis administratorius UAB Gargždų butų ūkis arba kitas tokią teisę turintis ūkio subjektas.

Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Gerdauskis priminė, kad renovacijos bumą įsukti pasiryžusi Vyriausybė inicijavo drąsų Socialinės paramos įstatymo pakeitimą: gaunantys kompensaciją šildymui asmenys privalo dalyvauti susirinkime ir balsuoti už renovaciją. Priešingu atveju jau pirmąjį šildymo sezoną savininkas negaus 50 proc. kompensacijos, o vėliau kompensacija bus visai atimta.

Dabartinių išlaidų neviršys

A. Kampas akcentavo esminę dabartinės modernizacijos naudą – valstybė finansuoja ne tik 40 proc. renovacijos darbų, bet ir visą dokumentacijos rengimą: investicinius projektus, energetinio naudingumo sertifikatus, techninę priežiūrą, trejus metus – renovacijos administravimą.

„Žmonės turi galimybę beveik už pusę kainos susitvarkyti namus ir verčiau to šanso nepraleisti. Nereikia laukti stebuklo, nes jo nebus – pinigų nenukris, neateis dėdės tetos ir už gyventojus neįsipareigos. Niekur nepabėgsime – reikės namus renovuoti“, – konstatavo R. Rameika.

Tačiau patraukliausia viena itin svarbi taisyklė: kad mokėjimai už renovaciją netaptų nepakeliama našta gyventojams, jie ne tik negali viršyti ligtolinių šildymo išlaidų per mėnesį, bet turi būti 10 proc. mažesni. Vadinasi, jei savininkas iki tol už šildymą mokėjo, tarkime, 500 Lt, dabar jo išlaidos sieks 450 Lt. Tačiau į tą sumą įeis ir šildymo išlaidos, ir paskolos dengimas. Žmogus mokės beveik tiek pat ir nepajus papildomų išlaidų renovacijai. Be to, namo šilumos suvartojimas ženkliai mažės. Gyventojai dabar turi apsispręsti – gyvens šiltai, gražiai ir bus garantuoti, jog šildymo išlaidos nekils, ar nerenovuos ir gyvens šaltai, blogėjančiose ir nepatogiose sąlygose“, – dėstė A. Kampas.

Numatomuose renovuoti namuose veikia nemažai komercinės paskirties ar kitokių įstaigų. Tačiau pagal jų pobūdį numatomos tokios pat renovacijos sąlygos – mokėjimo dalį pagal kvadratūrą įstaigos dalinsis tolygiai su gyventojais.

Jei renovacijos procedūros visgi vyks sklandžiai, darbininkai daugiabučiuose pasirodytų jau pavasarį, o renovacijos pabaigtuves gargždiškiai švęstų vėliausiai 2015-ųjų rudenį. „Didesnė bėda bus ieškant kvalifikuotų statybininkų. Taip pat beveik neabejojame, kad kils statybinių medžiagų kainos“, – neslėpė A. Kampas.

Namų ligos progresuoja

„Motyvas, kodėl visapusiškai palaikome renovaciją, paprastas – prižiūrime namus, kurių senėjimas progresuoja“, – teigė Gargždų butų ūkio UAB direktorius Rimvydas Rameika. Visi 17 numatomų renovuoti daugiabučių yra administruojami šios įmonės. „Mes galime nebūti renovacijos administratoriai – tai rinksis gyventojai. Tačiau esame suinteresuoti jų atnaujinimu. Ypač dėl to, kad dalis namų – 12 butų dviaukščiai, tad „sutampyti“ namus iš administravimo lėšų neįmanoma. Nors ši renovacija orientuota į energijos taupymą, žvelgiame iš esmės – yra ir tokių daugiabučių, kurių ir sienos jau byra. Renovuojant būtų apšiltintos ir sienos, ir pamatai, vedami nauji vamzdynai, kt. Žmonės turi galimybę beveik už pusę kainos susitvarkyti namus ir verčiau to šanso nepraleisti. Nereikia laukti stebuklo, nes jo nebus – pinigų nenukris, neateis dėdės tetos ir už gyventojus neįsipareigos. Niekur nepabėgsime – reikės namus renovuoti“, – konstatavo R. Rameika.

Gyventojai boikotavo

Tačiau Gargždų butų ūkio UAB nerimą kelią naujas pavyzdys. Vienas Melioratorių gatvės daugiabutis, neįtrauktas į renovuotinų namų sąrašą, reiškė norą atsinaujinti savo iniciatyva. Įmonė inicijavo investicinio projekto parengimą ir jau gavo galutinį BETA patvirtintą projektą (tokio Savivaldybė dabar laukia 17-ai daugiabučių). Tačiau atėjus gyventojų verdikto eilei, šeimininkai paspaudė stabdžius. „Susirinkimą žmonės boikotavo. Nors iš 40 gyventojų atėjo 25, susirinkimo dalyvių sąraše pasirašė tik 12. Kiti bijojo rašytis, nes… mato kaimynai. Atsirado pensininkų, kuriems namo neva nebeverta renovuoti, nes ilgai nebegyvens. Tačiau rankų nenuleidžiame – darysime individualią apklausą“, – pasakojo R. Rameika.

Investiciniame projekte tam pačiam Melioratorių gatvės daugiabučiui numatytos renovacijos išlaidos siekė 1 mln. 544 tūkst. Lt. Bankui pasiūlius vos 3 proc. paskolos palūkanas, vidutinė butui tenkanti paskolos dalis būtų 22 tūkst. Lt dvidešimčiai metų. „Suskaičiavome, kad valstybės dengiama dalis siektų net 42 proc. sumos. Sąlygos labai geros, geresnių nebus. Todėl žmonės į susirinkimus turi ateiti rimtai nusiteikę ir nebijoti skaičių. Reikia šaltais nervais skaityti sąlygas – juk šilumos suvartojimas mažės, o dabartinės išlaidos neaugs – tik jose jau bus įskaičiuotas ir šildymas, ir paskola“, – agitavo administratoriai.

• „Žmonės turi galimybę beveik už pusę kainos susitvarkyti namus ir verčiau to šanso nepraleisti. Nereikia laukti stebuklo, nes jo nebus – pinigų nenukris, neateis dėdės tetos ir už gyventojus neįsipareigos. Niekur nepabėgsime – reikės namus renovuoti“, – konstatavo R. Rameika.
• „Didesnė bėda bus ieškant kvalifikuotų statybininkų. Taip pat beveik neabejojame, kad kils statybinių medžiagų kainos“, – neslėpė A. Kampas.