Į Klaipėdą grįžta lietuvišką miesto istoriją kūrusios Reisgių šeimos archyvai
Du lagaminai su rankų darbų segtuvais, kuriuose daugybė išeivijos spaudos straipsnių apie Lietuvą. Visi jie kruopščiai klasifikuoti pagal temas, pavyzdžiui, „Seimai“, „Lietuvos kariuomenė“, „Prūsų Lietuva“, „Sovietinė priespauda“ ir pan. Tokią dovaną Klaipėdos universitetui perdavė Australijoje gyvenanti Jūratė Johanna Reisgys. Tai jos tėvų – Teresės Daukaitės-Reisgienės ir Jurgio Reisgio palikto archyvo dalis.
Ponios Jūratės senelis, Jurgio Reisgio tėvas Martynas Reisgys yra palikęs ryškų pėdsaką Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos byloje. Kilęs iš Priekulės valsčiaus 20 a. pradžioje jis aktyviai veikė Mažosios Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Nuo 1919-ųjų dalyvavo politiniame judėjime dėl Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos, rinko lėšas lietuviškai veiklai plėtoti, platino lietuvišką spaudą. 1923 m. sausio mėn. buvo paskirtas E. Simonaičio vadovaujamos Klaipėdos krašto direktorijos nariu, o 1930 ir 1934 m. – pirmininku. Rūpinosi krašto lietuvių reikalais, darė pažangias reformas, priešinosi nacių griežtai antilietuviškai politikai, dėl to jo vadovaujamos direktorijos buvo paleistos. M. Reisgys buvo vienas iš paminklo Klaipėdos sukilėliams pastatymo iniciatorių. 1941-aisiais jis mirė vienoje iš nacių koncentracijos stovyklų. Jo sūnus Jurgis per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos, su šeima šaknis įleido Australijoje, kur visada rūpinosi Lietuvos reikalais. Ponia Jūratė, į KU atgabenusi savo tėvų archyvo dalį, pasakojo, jog per spaudinius jų namuose net pianino nesimatydavę… „Tėvas nuolat pirko rulonus rudo popieriaus, juos karpė, pats rišo albumus, į kuriuos klijavo jį dominusius straipsnius“,- pasakojo KU viešnia.
Dovanoje nėra asmeninės Reisgių korespondencijos, nes šeima, anot ponios Jūratės, dar nėra apsisprendusi dėl tolesnio viso archyvo likimo bei to, kas ir kaip fiksuos prisiminimus.
„Asmeninė korespondencija – laiškai, nuotraukos, kurie atspindi istorinių asmenybių požiūrį į laikmetį ir to laiko istorinius įvykius ir yra vertingiausia medžiaga istorijos tyrinėtojams“,- sakė dovanos perdavime Universitetui dalyvavęs prof. habil. dr. Vladas Žulkus. Jis drąsino palikuonis apsispręsti dėl viso archyvo perdavimo Universitetui, nes Martyno Reisgio šeima buvo aktyvi Lietuvai itin reikšmingų 1923-iųjų metų politinių ir diplomatinių procesų dalyvė. „Jūsų šeimos darbai ir istorija verti profesionalaus tyrimo ir monografijos“,- akcentavo prof. V. Žulkus.
Dovana pasidžiaugė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, nes ji Klaipėdą pasiekė Lietuvai ir Klaipėdai ypatingais metais, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų.
Jūratė J. Reisgys paliko įrašą KU garbės svečių knygoje, o išvykdama nusifotografavo prie Universiteto miestelyje esančios skulptūros „Banga“. Ją 2009-aisiais Martyno Reisgio palikuonys dovanojo KU, taip palikdami savo šeimos ženklą, skatinantį jaunimą domėtis savo krašto istorija ir ją kūrusių asmenybių darbais bei likimais.
