Įdomybės
Pirmasis pajūryje golfo klubas sieks tapti prestižiškiausiu Pabaltijyje
Pasaulinius standartus atitinkantis 18 duobučių golfo aikštynas su treniruočių aikštele ir 3 duobučių trumpojo žaidimo lauku, nuostabūs Danės upės slėnio vaizdai, vešliai žaliuojantys žolynai, ant kalvos šlaito stovintis golfo klubo namas, nuo skardžio besileidžiantis krioklys – taip trumpai galima apibūdinti neseniai Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijos Stančių kaime pradėjusį veikti golfo klubą „National Golf Resort“, kuris yra pirmasis golfo klubas Vakarų Lietuvoje. Sėdėdami jaukioje restorano terasoje ir grožėdamiesi iš jos atsiveriančiais aikštyno vaizdais su vienu iš golfo klubo steigėjų, jo vadovu Arūnu Kuraičiu, ir klubo rinkodaros vadove Margarita Serych kalbėjomės apie Danės slėnyje sukurtą ramybės ir grožio oazę ir golfą.
Atliko rinkos analizę
Pats jau penkerius metus golfą žaidžiantis Arūnas Kuraitis teigė, kad idėja įkurti golfo klubą jam kilo kartu su dviem partneriais iš Vokietijos, kurie taip pat yra aistringi golfo žaidėjai. Reikia pripažinti, kad golfas Lietuvoje dar nėra viena populiariausių sporto šakų. Ar nebuvo baisu investuoti didžiulius pinigus į golfo aikštyną? Išgirdęs klausimą pašnekovas nusišypsojo: „Negalvokite, kad mes avantiūristai. Prieš pradėdami įgyvendinti šį projektą atlikome išsamią rinkos analizę. Ji parodė, kad kelis metus dirbsime nuostolingai. Tą mes puikiai suprantame. Bet pasaulyje golfas yra sparčiausiai auganti sporto šaka. Jį žaidžia milijonai žmonių. Manau, kad mes, lietuviai, nesame išskirtiniai, kažkada ši sporto šaka išpopuliarės ir pas mus.“ Golfo klubo rinkodaros vadovė Margarita Serych teigė, kad kuriant golfo aikštyną orientuotasi ne tik į vietinį segmentą, bet ir į turistus. „Mes esame strategiškai palankioje vietoje: vos 13 km nuo Klaipėdos centro, 15 km – nuo Palangos, 25 km – nuo Palangos oro uosto. Pajūryje vyksta poilsinis turizmas, o žmonėms, kurie atvyksta iš užsienio, poilsis asocijuojasi su golfu, tad tikimės sulaukti nemažai turistų. Mes siekiame plėsti golfo kultūrą Lietuvoje ir skatinti golfo turizmą“, – sakė ji. A. Kuraitis džiaugėsi, kad tik pradėjus įgyvendinti šį projektą daugybė žmonių patikėjo jo sėkme ir įsigijo klubo akcijų. Dabar golfo klubas jau turi 90 akcininkų, kurie yra ir klubo nariai.
Projektavo žymus architektas
Pasaulinius standartus atitinkantis golfo aikštynas buvo kuriamas 3 metus. Ilgai buvo ieškoma architekto. Pasak A. Kuraičio, Lietuvoje nėra nė vieno architekto, kuris galėtų projektuoti golfo laukus, todėl specialistų buvo ieškoma užsienyje. Iš pradžių bendradarbiauta su konsultantu iš Danijos, tačiau šiam nepateisinus lūkesčių, buvo pakviestas pasaulinio lygio architektas, kanadietis David Krause. „Jis yra suprojektavęs daugybę golfo laukų visame pasaulyje. Jo architektų kompanija iš Vokietijos „Santana&Krause“ įrenginėjo geriausiu Europos golfo aikštynu tituluojamą „Valderrama Golf Club“ Ispanijoje“, – pasakojo pašnekovas ir džiaugėsi, kad architektas David Krause šį golfo aikštyną projektavo už ypatingą kainą. „Jam buvo labai įdomu ateiti ir padirbėti Rytų Europos rinkoje, todėl mums labai pasisekė, nes jis pritaikė nemažą nuolaidą“, – teigė „National Golf Resort“ vadovas. Visus architekto sumanymus įgyvendino viena Vokietijos kompanija, nes Lietuvoje nėra specialistų, galinčių įrengti golfo lauką. „Golfo laukas yra labai sudėtingas inžinerinis įrenginys. Mūsų laukas įrengtas naudojant pasaulyje pažangiausias technologijas. Paklota apie 18 kilometrų drenažo, apie 10 kilometrų laistymo sistemų, viskas automatizuota, kompiuterizuota. Įrenginėjant golfo lauką daug dėmesio buvo skiriama ir ekologijai. Golfas yra žalias sportas, todėl labai svarbu kuo mažiau kenkti aplinkai. Teritorijoje specialiai palikome pelkę, kad galėtų perėti paukščiai. Čia galima pamatyti pilkųjų gervių, gandrų, gulbių. Klubo name naudojame saulės energiją, ant stogo yra įrengtos saulės baterijos“, – pasakojo A. Kuraitis.
Vyks svarbus turnyras
Golfo klube „National Golf Resort“ sukurta visa poilsiui ir turizmui reikalinga infrastruktūra. Šalia golfo aikštyno, ant kalvos šlaito, pastatytas klubo namas, kuriame veikia restoranas su terasa, golfo reikmenų parduotuvė. Čia taip pat įrengtos modernios rūbinės, konferencijų salė, yra trys kambariai svečiams apgyvendinti. Svečiai gali apsigyventi ir šalia klubo namo pastatytoje viloje, kurioje įrengti 4 apartamentai. Ateityje planuojama statyti ir viešbutį su SPA ir konferencijų centrais.
Naujai įsikūrusio golfo klubo tikslas – tapti vienu prestižiškiausių ir žinomiausių golfo kurortų visame Pabaltijo regione. „Neabejojame, kad ateityje taip ir bus. Kad esame geriausi Pabaltijyje jau tvirtina ir čia atvykę mūsų svečiai, kurie lieka maloniai nustebę“, – teigė rinkodaros vadovė Margarita Serych.
Pašnekovai džiaugėsi labai geru naujojo golfo klubo įvertinimu – Lietuvos golfo federacijos suteikta teise šiemet čia rugpjūčio 15-16 dienomis organizuoti Lietuvos atvirą golfo čempionatą: „Tai svarbiausias mūsų šalyje vykstantis golfo turnyras, į kurį suvažiuoja visi be išimties Lietuvos golfo žaidėjai ir daug svečių iš užsienio. Mums didžiulė garbė, kad gavome teisę jį rengti savo golfo lauke.“
Estetiškas sportas
Pasak A. Kuraičio, golfas yra žaidimas, puikiai tinkantis poilsiui ir verslui vienu metu: „Jis suteikia galimybę atrasti ir pamatyti tikrąsias vertybes – sveiką gyvenimo būdą, bendravimą su šeima, kolegomis, draugais, galimybę mėgautis gamta. Golfas nėra tik sportas, tai – gyvenimo filosofija. Įsivaizduokit, jei aš su žmogumi apie keturias penkias valandas žaidžiu golfą, tai per tą laiką mes galime išgvildenti pačias įvairiausias temas. Pakalbėti apie šeimą, darbą, rasti bendrų vardiklių versle, bendrų interesų.“
Lazdos, kamuoliukai, batai, pirštinė – visa tai būtini atributai golfo aikštyne. Čia ne mažiau svarbi ir žaidėjų apranga. „Golfas – estetiškas sportas, tad ir apranga turi būti atitinkama. Su džinsais golfo niekas nežaidžia, vyrauja klasikinė apranga. Paprastai velkamasi laisvalaikio kelnes arba šortus, bet jie negali būti aukščiau nei 10 cm iki kelių. Marškinėliai privalo būti su apykaklaite“, – apie etiketą pasakojo golfo klubo vadovas.
Kiekvienas, susidomėjęs šia sporto šaka ir norėdamas pradėti žaisti, turi įgyti Golfo žaliąją kortelę. Norint ją įgyti, reikia pabaigti golfo akademijos kursus. „Tai 13 valandų kursai, kurių metu suteikiamos pagrindinės žinios apie golfo taisykles, etiketą, mokoma žaidimo pradmenų. Egzaminus išlaikęs ir kortelę gavęs asmuo gauna teisę žaisti laukuose savarankiškai, be trenerio priežiūros“, – sakė pašnekovas. Golfo akademija, kurioje galima lankyti kursus ir įgyti žaliąją kortelę, veikia ir „National Golf Resort“ klube. Golfo žaidimo pradmenų čia moko golfo treneris iš Ispanijos Christian Paniagua Bradshaw. Klube taip pat veikia nemokama vaikų golfo mokyklėlė, kurioje šiuo metu šio žaidimo subtilybių mokosi 44 vaikai. „Tiek suaugusiųjų, tiek vaikų susidomėjimas didžiulis. Mūsų ispanas treneris nebespėja dirbti su visais, todėl dar kviečiamės vieną trenerį iš Kūno kultūros instituto“, – sakė A. Kuraitis.
Neteisingų mitų daug
A. Kuraitis teigė norintis išsklaidyti tris dažniausiai pasitaikančius mitus apie golfą. „Pirmasis mitas – kad žaisti golfą Lietuvoje yra netinkamas klimatas. Taip nėra. Golfas žaidžiamas ir už poliarinio rato, ir ant sniego, ir kalnuose. Mūsų orai yra optimalūs golfo žaidimui. Juk golfas kilęs iš Škotijos, Didžiosios Britanijos, kur orai tikrai nėra dėkingesni nei pas mus“, – tikino golfo klubo vadovas ir pridūrė, kad blogoms oro sąlygoms yra sukurti ir specialūs rūbai, kurie yra neperšlampami, neperpučiami, nepraleidžiantys šalčio.
Antras mitas, esą šis sportas be galo brangus. „Bilietas žaisti golfą 5 valandas šioje vietoje paprastą dieną kainuoja 100 litų, valandos įkainis – 20 litų. Žaidžiant tenisą valandos įkainis už aikštelę yra mažiausiai 100 litų. Tiek golfo, tiek teniso rūbai kainuoja maždaug tiek pat“, – skaičiavo jis.
Dar vienas mitas, esą golfas yra pensininkų sportas, nes jį žaidžiant nėra jokio fizinio krūvio. Pašnekovas tikintiems šiuo mitu siūlė pabandyti nueiti apie 10 kilometrų įvairiu golfo lauko reljefu nešantis ant kupros 13 kilogramų krepšį su 14 lazdų. „Pagal statistiką golfo žaidėjas, nuėjęs 18 takų, praranda 2 kg svorio. Tai reiškia, kad golfo krūvis atitinka teniso krūvį, tik jis yra ne momentinis, o ilgalaikis. Žaidžiant golfą gaunamas fizinis krūvis nekenkia sąnariams, neapkrauna stuburo. Taigi fizinis krūvis yra pakankamas, bet jis sveikas, neekstremalus“, – dėstė golfo klubo vadovas.
Pasak jo, golfas brangus tik laiko aspektu, nes norint pasiekti neblogą meistriškumo lygį reikia labai daug treniruotis.
Golfas, unikalus savo tradicijomis žaidimas, yra tapęs ne tik sparčiausiai pasaulyje besivystančia sporto šaka pasaulyje, bet ir klubine veikla populiarinančia aktyvų poilsį bei bendravimo kultūrą. Golfo aikštynai – gražiausios sportinės arenos, – iš esmės yra unikalūs kraštovaizdžio parkai, atskleidžiantys kraštovaizdžio grožį. Golfo kultūra apimanti visus minėtus elementus: ir sportą, ir klubinę veiklą, ir golfo turizmą, ir golfo aikštynų plėtrą. Golfas jau XX amžiaus pabaigoje tapo išsivysčiusių pasaulio valstybių neatsiejama įvaizdžio dalimi. Atsirado terminas „golfo valstybė“ ir priešingas apibūdinimas – „valstybė, neturinti golfo“, kuris prilygina šalį neišsivysčiusiems kraštams.
Manoma, kad golfas yra kilęs iš žaidimo, kurį škotų piemenys žaidė XIV amžiuje. Žaidime medinė lazda buvo naudojama mažų akmenukų smūgiavimui iki nustatytos ribos. XV amžiaus pradžioje Škotijoje buvo susidomėta žaidimu su nendrinėmis lazdomis ir tikrais kamuoliais. Nuo Karališkojo ir St. Andrews senovinio golfo įkūrimo bei pirmųjų golfo taisyklių išspausdinimo 1754 metais vis daugiau žmonių ėmė žaisti golfą. Žaidimas paplito po Angliją bei britų kolonijas visame pasaulyje.
Milda JUDELYTĖ
