Informaciniame stende – seniausios Klaipėdos rajono mokyklos istorija ir kalbininko atminimas
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną šiemet 195-ąsias metines švenčiančioje Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinėje mokykloje atidengtas informacinis stendas, skirtas įstaigos istorijai ir žymiam Mažosios Lietuvos kalbininkui A. T. Kuršaičiui.
Atskleidžiamas svarus indėlis
Stende, kurį iškilmingai atidengė šios mokyklos moksleiviai Danielė ir Ugnius, pasipuošę Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais, atsispindi pagrindiniai Dituvos mokyklos istorijos etapai. O pastaroji, kaip žinia, neatskiriama nuo lietuvių raštijos veikėjo, žymaus žodynininko bei kraštotyrininko A. T. Kuršaičio įspaudo.
Tekstą apie žymųjį kalbininką, kurio svarbiausias nuopelnas lituanistikai – leksikografinė veikla, stendui sukūrė istorikė, Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė. „Kai Didžiojoje Lietuvoje buvo panaikintas spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis lietuvių kalba, daug prie to, kad ta kalba Didžiojoje Lietuvoje nenumirtų, prisidėjo ir Prūsijos Lietuvos šviesuomenė, intelektualai, tarp kurių buvo ir A. T. Kuršaitis“, – sveikindama Dituvos moksleivius su mokyklos jubiliejumi bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kalbėjo istorikė ir priminė, jog kalbininkas, kurio vardu pavadinta ši mokykla, yra Frydricho Kuršaičio – didžio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, kalbos žinovo, mokslininko, kunigo, laikraščio leidėjo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus – sūnėnas.
S. Pocytė atkreipė dėmesį, kokią informaciją pateikė stende. Jame – svarbiausi A. T. Kuršaičio biografijos ir veiklos momentai, atskleidžiantys svarų kalbininko indėlį į mūsų kalbą. Šalia šios informacijos puikiai dera Lietuvių kalbos draugijos Ferdinando Kelkio skyriaus pirmininkės, Klaipėdos rajono savivaldybės kalbos tvarkytojos Daivos Beliokaitės Dituvos Kuršaičių gatvės kilmės aprašymas.
Svarbu, kas bus perduota
Gatvė, šalia kurios įsikūrusi savo senąją architektūrą išsaugojusi Dituvos mokykla, Kuršaičių pavadinimu pakrikštyta 2010 metais. „Neretai pažinimo procesą metaforiškai pavadiname keliu, o šis kelias – gatvė, daugybę dituviškių kartų vedusi ir tebevedanti į mokyklą, skatina mus pažinti tris brolius Kuršaičius: mokytojus Gustavą ir Liudviką bei garsiausiąjį – Karaliaučiaus profesorių leksikografą ir lietuvių evangelikų liuteronų kunigą Frydrichą, kuriam broliai siųsdavo surinktą tautosaką ir kitą lituanistinę medžiagą. Tai jis padėjo gyvuoti ir J. F. Šrioderio spaustuvei, gyręs jos leidinius spaudoje, padėjęs juos platinti“, – rašo D. Beliokaitė ir linki, kad brolių Gustavo, Liudviko, Frydricho bei jų ainio Aleksandro Teodoro Kuršaičių atminimas liudytų apie garbingą mokytojo profesiją ir lietuvių kalbos išlaikymo bei puoselėjimo svarbą Tautos išlikimui.
„Šis informacinis stendas primins apie tai, kas mums palikta, ir dar svarbiau – kas turi būti perduota“, – jaukaus renginio metu kalbėjo jo vedėjas, lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Aleksas Bagdonavičius. Į istorijos svarbą dėmesį atkreipė ir mokyklos direktorė Lina Nedveckienė, jaunąją kartą raginusi gerbti protėvių palikimą, savo praeitį, gimtąją kalbą bei akcentavusi, kokią didžiulę galią turi laisvas žodis, kurio mes, lietuviai, kurį laiką dėl carinės priespaudos režimo buvome netekę.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
