Iniciatyvos
„Idėjų lietus“ – Lietuvos vardo tūkstantmečiui
„Bangos“ puslapiuose jau buvo rašyta apie Lietuvos vardo tūkstančio minėjimo programai parengti sudarytos komisijos veiklą. Visą praėjusią savaitę komisijos nariai, seniūnai suko galvas, kaip originaliai paminėti šią svarbią datą, ką daryti, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas Klaipėdos rajone suteiktų kuo daugiau teigiamų emocijų. Idėjas galėjo siūlyti ir kiekvienas rajono gyventojas.
Pasiūlymų daug
Komisijos, skirtos parengti Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programą Klaipėdos rajone, pirmininkė, mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė džiaugėsi, kad „Minčių lietaus“ idėja pasiteisino, iš ko pasirinkti tikrai yra: „Labai norėčiau padėkoti visiems, kurie galvojo, kūrė, užrašė savo mintis ir pateikė mums.“ Dėl lėšų stokos, kad ir kaip būtų gaila, visų sumanymų įgyvendinti nepavyks. Sudėjus tik kai kurių seniūnijų bei administracijos darbuotojų idėjų realizavimo kaštus, išeina stulbinanti suma – apie 10 milijonų litų. Todėl bus atrinktos tik pačios geriausios, originaliausios idėjos. „Didžiausias dėmesys bus skiriamas Gargždų miestui – tai rajono centras, į kurį galimybę atvykti ir dalyvauti įvairiausiuose renginiuose turi kiekvienas rajono gyventojas“, – sakė R. Cirtautaitė.
Pasiūlymų būta įvairiausių. Pavyzdžiui, Endriejavo seniūnija svarsto apie galimybę pasitvirtinti savo heraldiką: herbą ir vėliavą; Dauparų-Kvietinių seniūnija planuoja kultūros namų ir bendruomenės namų kiemelyje pastatyti kryžių Dauparų, Gobergiškės ir kitų kaimų mirusių žmonių atminimui; o Sendvario seniūnija svajoja atverti etnokultūros muziejaus duris. Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis pasiūlė paruošti ir pritvirtinti Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą atminimo lentą Rinkos aikštėje. Tokiu būdu būtų tęsiama buvusios miesto merės Žibutės Gincienės pradėta tradicija įsimintinas datas įamžinti atminimo lentose.
Įprasminti pasienio sankirtą
Komisijos nariai priėjo bendrą nuomonę, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga būtų prasminga Gargžduose pastatyti skulptūrą ar paminklą. Gargždų krašto muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė pasiūlė pastatyti paminklą, įprasminantį esminį miesto istorijos bruožą – buvimą Didžiosios ir Mažosios Lietuvos pasienyje. „1253 m., kai pirmą kartą paminėtas miesto vardas, Gargždai buvo trijų regionų – Kuršo, Lamatos žemių ir Vokiečių ordino – teritorijos sankirtoje. 1422 m. Melno sutartimi nustačius LDK ir Vokiečių ordino sieną, ji buvo prie pat Gargždų. Nuo to laiko mūsų miestas daugiau kaip penkis šimtus metų buvo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos pasienio miestelis. Manau, verta šį Gargždų istorijos bruožą įprasminti skulptūra“, – sakė ji.
Daugiausia diskusijų kilo dėl to, kurioje vietoje skulptūra turėtų atsirasti. Akcentuota, kad gargždiškių ir miesto svečių akis ji džiugintų seniausios miesto gatvės pradžioje (J. Basanavičiaus g., priešais Gargždų ligoninę). Mero pavaduotoja pridūrė, kad skulptūrai pastatyti turės būti skelbiamas konkursas, skulptoriai, architektai galės siūlyti savo variantus, iš kurių bus išrinktas geriausias.
Leidybos projektai ir jaunimo skatinimas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Albinas Klizas, Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas, Gargždų krašto muziejaus direktorė Giedrė Mogilaitė bei daugelis seniūnijų siūlė reprezentacinės leidybos projektų. Pavyzdžiui, Judrėnų seniūnija norėtų baigti istorinius tyrinėjimus ir išleisti leidinį „Judrėnų istorija“; Kretingalės seniūnijai patraukli fotoalbumo „Sukurta Kretingalės seniūnijoje“ idėja, o Tarybos narys A. Klizas sakė, kad reikėtų išleisti Klaipėdos rajono kūrėjų knygą, kurioje atsispindėtų literatų, dailės, skulptūros, muzikos darbai.
Per komisijos posėdį aptarti renginiai jaunimui. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius siūlė surengti rašinių ir piešinių konkursus bei istorinių žinių viktoriną. Administracijos vyriausiosios specialistės (jaunimo reikalų koordinatorės) Adelijos Radžienės tikslas – suburti jaunimo grupę, kuri domisi Lietuvos istorija, ir kartu su ja įgyvendinti įvairiausius projektus.
Originaliausios mintys
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė kaip vieną iš finalinių renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti siūlė vandens ir ugnies šou „Minijos upės misterija“. Anot laikinai einančios VšĮ Gargždų kultūros centro direktorės pareigas Birutės Oželienės, būtų verta organizuoti linijinių ir kantri šokių fiestą „Šokanti gatvė“.
Originalių idėjų nestokojo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Valdas Pučkorius. Jis siūlė naujuose planuojamuose gyvenamųjų namų kvartaluose vieną iš gatvių pavadinti Tūkstantmečio gatve arba mieste pastatyti tūkstantmečio šviestuvą, simbolizuojantį žinias, šviesias idėjas. „Būtų šaunu įsteigti ir Tūkstantmečio stipendiją“, – svajojo jis. Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė ir administracijos vyriausiasis specialistas (sporto plėtrai) Tomas Pranys daug dėmesio skyrė miesto parkui, svarstė, kaip jį reikėtų atgaivinti: padaryti malonia laisvalaikio leidimo vieta tiek jaunam, tiek senam. Tačiau dėl pokario miesto parko teritorija yra paskelbta ramybės zona.
Komisijos pirmininkė R. Cirtautaitė sakė, kad iš gyventojų pasiūlymų būta nedaug, tačiau vertų dėmesio. Pavyzdžiui, Juozas Mažutis siūlo Gargždus papuošti sava skulptūra. „Būta ir kitų įdomių idėjų, kurias tikrai apsvarstysime“, – sakė R. Cirtautaitė. Ji akcentavo, kad šiuo metu vyksta idėjų kristalizavimo procesas. Bus atrinktos pačios originaliausios ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti labiausiai tinkančios idėjos.
Agnė SURPLYTĖ
