Internete sukčiai nesnaudžia

Savaitgalį feisbuke it virusas sklido žinia, esą gargždiškis „nulaužė“ internetinės bankininkystės prisijungimus ir pasisavino didelę pinigų sumą, o ši informacija perduota policijai. Tačiau Klaipėdos rajono ir apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai „Bangą“ užtikrino, kad tokio pranešimo iki šiol nėra gavę. Visgi, kad sunkiai uždirbti pinigai nepapildytų nedorėlių kišenių, dalijamės pareigūno ir banko atstovo pastebėjimais, kaip apsaugoti savo turtą.

Taikinys – automobilių pirkėjai

Visagalio interneto pagalba gali pirkti, parduoti net neišeidamas iš savo namų. Tačiau ne vienas vartotojas yra nusvilęs nagus dėl skelbimų lentose besiskelbiančių sukčių. Atsargiai vertinkite prekybą feisbuke. Anot rajono Policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Gražvydo Grišanovo, asmenys įkalinimo įstaigose įsigyja nelegalias priemones: kompiuterius, telefonus ir tyko savo būsimų aukų. „Labiausiai nedorėliai sukčiauja skelbdami, jog parduoda automobilius ar jų dalis. Jie būsimą pirkėją tikina, kad transporto priemonę dar reikia pargabenti į Lietuvą. O norint ją įsigyti mažesne nei rinkos kaina – privalu pervesti avansą. Patiklūs žmonės susigundo. Jie lieka ir be automobilio, ir be pinigų“, – pasakojo G. Grišanovas. Jis pabrėžė, kad prieš pervedant pinigus būtina pasidomėti apie pardavėją: perskaityti apie jį atsiliepimus, komentarus, peržiūrėti feisbuko profilį.

Pasak policijos pareigūno, pačių pigiausių skelbimų autoriai – greičiausiai yra aferistai. Tad nesusitikę su pardavėju ir neapžiūrėję prekės, nesutikite mokėti avanso. Taip pat venkite pirkti virtualiai, matydami vien nuotraukas internete. Prieš apsipirkdami ne tik būtinai išsiaiškinkite, ar elektroninė parduotuvė, iš kurios perkate, yra legali – įsitikinkite, ar ji apskritai egzistuoja. Į pagalbą tam vis dar patogiausia pasitelkti „Google“.

2016 metais Klaipėdos rajone užfiksuoti 21 sukčiavimo atvejis. Iš jų net 80 proc. – internete. Už šiuos nusikaltimus gresia areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Užtikrinkite kompiuterių ir telefonų saugumą

Ką reikėtų žinoti, kad vedami savo baimių ir azarto nepultume nuogi į dilgėles ir lengva ranka neatiduotume savo uždirbtų pinigų internetiniams nusikaltėliams?

AB „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas pastebi, kad, norint nepakliūti į sukčių pinkles, labai svarbu turėti maksimaliai apsaugotus darbo bei asmeninius kompiuterius ir telefonus. „Būkite tikri, kad prie elektroninio pašto paskyros prisijungiate tik visiškai apsaugotuose kompiuteriuose bei telefonuose. Jei naudojama antivirusinė sistema nebus efektyvi, sukčiai gali užkrėsti ir jūsų kompiuterį, telefoną virusais ir ilgainiui nukopijuoti visus naudojamus slaptažodžius. Todėl nuolat atnaujinkite antivirusines ir kitas apsaugos programas. Taip pat reguliariai keiskite savo slaptažodžius. Jeigu naudojate elektroninį paštą telefone, būtinai naudokite telefono užraktą – taip apsaugosite savo duomenis, jei telefoną netyčia prarasite ar jį pavogs“, – pataria M. Montvilas.


KOMENTARAS

  • Daiva Grikšienė, psichologė:

    – Internetiniai sukčiai – išsilavinę žmonės. Jie pasitelkia aukštą intelektą ir aplink pirštą apvynioja patiklias aukas. Ilgainiui sukčiavimas tampa lyg profesija, kurioje nedorėliai siekia pripažinimo ir karjeros aukštumų. Sukčiai pasitenkina sukeldami kitiems žmonėms neigiamas emocijas, juos užvaldo adrenalinas, azartas, o taikiniu tampa vis didesnės pinigų sumos. Kita vagišių grupė – pasekėjai. Šiuos sužavi sėkmingo sukčiavimo pavyzdžiai ir „lengvi“ pinigai. Internete vilioti pinigus žmones kartais pastūmėja ir priklausomybės. Štai pokeris veikia tarsi sąžinei priešingas balsas. Tačiau lošėjams itin svarbi garbė. Tad jie pirmiausia skolinasi pinigus iš savo artimųjų ar draugų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių