Internetinių sukčių sėkmė – mūsų patiklumas
Elektroninėje erdvėje tuoj bijosime ir pirštą pajudinti?
Sukčiai greitai tobulėja, nes, norėdami mus apgauti, jie privalo būti gudresni, atidesni ir kantresni už mus. Jie stebi, tyko ir laukia tinkamo momento, kai atsipalaiduosime, prarasime budrumą, neatkreipsime dėmesio, išsigąsime ar susijaudinsime ir tokioje būsenoje vienaip ar kitaip atiduosime jiems svarbią informaciją apie įvairias prieigas. O tada jie be gailesčio iššluos mūsų sąskaitas, pavogs kitus duomenis, sugadins visą sistemą, apkartins gyvenimą ir sukels begales rūpesčių arba paniką ir nepasitikėjimą savo valstybe bei jos institucijomis.
Lietuvoje bandymą sukčiauti patyrė 79 proc. gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Norstat“ duomenys. Apgaulės neaplenkia net šalies politikų. Štai naujausias atvejis, kai 1 890 eurų elektroniniai sukčiai nugvelbė iš parlamentarės Jurgitos Sejonienės.
Piktavaliai nepasigaili net pacientų
Neseniai į sukčių akiratį pateko ir toks svarbus esveikata.lt portalas. Po eilinės sveikatos sistemos reformos prie šio portalo prisijungti galima tik naudojantis elektroninėmis atpažinties priemonėmis – elektroniniu parašu, elektronine bankininkyste ir pan. Deja, atsirado piktavalių, kurie sukūrė identišką svetainės kopiją ir apgaule iš besijungiančių prie šio portalo žmonių vogė pinigus.
Apie tokį pavojų įspėja ir portalo administratorius, Registrų centras, apie tai informuoja Lietuvos radijas. Tačiau žmonės sergamumo padidėjimo laikotarpiu ieško pagalbos ir ne kiekvienas yra internetinių svetainių originalumo tikrinimo pažengęs ekspertas. Apgaulės atvejų pilna po visą Lietuvą. Kelmėje moteriai jungiantis prie portalo esveikata.lt iš sąskaitos banke pavogti 705 eurai, Mažeikiuose moteriai iš banko sąskaitos nuskaičiuoti 695 eurai, iš marijampolietės sąskaitos – 980 eurų. Šios nelaimės neaplenkė ir Klaipėdos rajono – vienas vyras pranešė policijai, kad iš jo banko sąskaitos yra pasisavinta apie 1 450 eurų. Palangiškiui bandant prisijungti prie esveikatos.lt iš banko sąskaitos buvo pasisavinti 865 eurai – sąrašą galima tęsti. Žmonės apvagiami tuo metu, kai stengiasi pasirūpinti savo svarbesniu turtu nei pinigai – sveikata, tokiu būdu sukčiai ne tik padaro materialinės žalos, bet ir sukelia nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, žmonės nusivilia, niršta ir lieja apmaudą.
Klastojamos įvairiausios svetainės, duomenis stengiamasi išgauti telefonu, elektroniniais laiškais – nusikaltėlių fantazijos spektras labai platus.
Pagrindinės Valstybės registrų centro veiklos yra registrų objektų registravimas ir duomenų teikimas. Centras tvarko 12 registrų ir per dešimtį valstybės informacinių sistemų. Tačiau ir jis neapsaugotas nuo programišių išpuolių.
Apgavikų fantazija beribė
„Sveiki, esu elektroninių laiškų srauto priežiūros tarnybos ekspertas ir paskutiniu metu stebiu Jūsų susirašinėjime atsiradus įtartinų laiškų iš ne visai tinkamų svetainių, tokių kaip sekso paslaugos ir pan. Jeigu artimiausiu metu į nurodytą sąskaitą nepervesite 80 Eur, apie šį pomėgį sužinos šeima ir darbovietė, o susirašinėjimai bus blokuojami“, – maždaug taip pažodžiui išvertus iš anglų kalbos skambėtų tekstas, ne kartą atskridęs į mano ir šeimos narių elektroninių laiškų dėžutes. Jokių netinkamų puslapių adresatas nebūna naršęs, tai tėra mėginimas užmegzti ryšį ir viliojimas paspausti ant tam tikros nuorodos.
Du „gudresni“ būna pranešimai apie siuntinių, kurių mes šiais laikais tikrai siunčiamės begales, judėjimą. Štai toks paprastas pavyzdys: „Siuntinių gabenimo tarnyba informuoja, kad Jūsų vardu gautas siuntinys bus pristatytas artimiausiu laiku, tačiau už siuntinio gabenimo paslaugą pritrūko lėšų. Todėl prašome į nurodytą sąskaitą pervesti 0,14 euro.“
Na, kai pritrūko tik kelių centų iki laukiamo siuntinio gavimo, daug nemąstydamas juk net kur eilėje laukdamas į nurodytą sąskaitą gali permesti tuos kelis centus. Deja, jokios siuntinių gabenimo tarnybos už šio pranešimo nėra, tik „žvejai“ sukčiai arba siekiantys kontakto, arba išgauti kokių duomenų, kuriuos panaudos ateities juoduose darbuose.
Neseniai vienas šiaulietis aktyvavo į elektroninį paštą gautą kurjerių įmonės nuorodą, suvedė savo banko kortelės duomenis ir tai patvirtino suvesdamas savo SMART ID PIN1 kodą. Netrukus iš jo sąskaitos banke pasisavinta daugiau kaip pustrečio tūkstančio eurų.
Ne kartą ir ne vienam kokioje nors privalomoje užpildyti anketoje pasitaikė pamiršti pažymėti laukelį, kad neleidžiate teikti savo duomenų trečiosioms šalims ir pan. Dažnai duomenys ne tik vagiami, bet ir perkami.
Ir tai nėra vien Lietuvoje dažnai praktikuojami sukčių mėginimai išgauti vienokią ar kitokią pageidaujamą informaciją. Pažįstami iš Vokietijos pasakojo panašias jiems nutinkančias istorijas, ir jų vis daugėja, sukčių naudojami būdai prisigretinti prie potencialių aukų darosi vis išradingesni.
Ar tikrai verda pienas
„Turite atnaujinti savo informaciją. Pastebėjome, kad Jūsų paskyroje trūksta tam tikros informacijos arba ji nebuvo atnaujinta“, – įtikinamai originaliai atrodantį elektroninį laišką į mano dėžutę atsiuntė esą „Swedbankas“. Jis atrodė toks tikras, būdingos šiam bankui spalvos ir su tam tikrais simboliais. Tad, jei būčiau turėjusi sąskaitą šiame banke, greičiausiai būčiau ilgai nesvarsčiusi ir spustelėjusi ant nuorodos bent pasižiūrėti, kokių gi mano duomenų ten trūksta. Tačiau visgi tarsi šaunioji namų tvarkytoja Freken Bok iš Astridos Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, kuri staiga atsitokėja: „Dievuliau, pienas išbėgo! Palaukit, koks pienas? Ant mano viryklės nėra jokio pieno!“ O aš gi kaip ta tvarkytoja atsitokėjau: juk „Swedbanke“ neturiu jokios sąskaitos! Pas mane atskrido ne mielas, seniai matytas draugas Karlsonas, o elektroninį adresą kažkur nugvelbę sukčiai, nusitaikę visai ne į torto gabalą, bet į mano sąskaitą! Kai nusiunčiau minėto laiško kopiją, bankas tuojau pat susisiekė su manimi ir patarė jokiais būdais nespausti jokių laiške esančių nuorodų, pasitikrinti, ar kompiuteryje nebuvo įdiegtos „Anydesk“, „Teamviewer“ programos arba tuojau pat kreiptis nurodytu telefonu pagalbos.
Kibernetinės atakos – vis rafinuotesnės
Paslaugas teikiančios kompanijos yra parengusios klientams patarimų, kaip saugotis nuo kibernetinių atakų, kaip atpažinti internetinius sukčius ir neužkibti ant jų jauko. Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ įspėja apie tai, kad telefoniniai sukčiai koordinuotai ėmė taikytis į klientus, naudodamiesi „Facebook“ platforma.
Apgavikai apsimeta mobiliojo ryšio operatoriais, gąsdina žmones ir bando išvilioti jautrius asmeninius bei elektroninės bankininkystės duomenis. „Tele2“ primena, kad ji niekada nesikreipia į klientus per socialinius tinklus, ir pataria, kaip atpažinti sukčius.
Jei kas nors bando pradėti tokį bendravimą, tai yra ženklas, kad galite turėti reikalų su apsimetėliu. Sukčiai taip pat dažnai siekia perkelti pokalbį į susirašinėjimo programėles, tokias kaip „WhatsApp“, nes veikla programėlėse ir socialiniuose tinkluose yra daug sudėtingiau kontroliuojama. Visada svarbu nesutrikti, vadovautis šaltu protu, tikrinti informaciją ir, svarbiausia, nepriimti greitų sprendimų.
Teoriškai kiekvienas ne kartą girdėjome ir žinome, kad bet kokią informaciją būtina pasitikrinti. Siekiant apsaugoti nuo įsilaužėlių ne tik savo sąskaitą, bet ir kompiuterį, visą įrangą būtina tinkamai prižiūrėti, įdiegti patikimą, gerai žinomo gamintojo antivirusinę programą, ją reguliariai atnaujinti. Verta daryti bylučių kopijas, kad, reikalui esant, jas būtų galima atkurti.
Jei įtarimų kelia vienoks ar kitoks internetinis puslapis, reikia pasitikrinti puslapio hipertekstų persiuntimo protokolą, vadinamą http. Pravartu pasidomėti, ar tokia kompanija, bendrovė, įstaiga ar pan. tikrai egzistuoja, ar nurodo telefoną, kuriuo galima paskambinti, buveinės adresą, konkretų žmogų. Verta pasiskaityti ir kitų atsiliepimus apie vieną ar kitą kompaniją. Sulaukus netikėtų skambučių, užfiksuoti skambinusiojo numerį, nufotografuoti gautus įtartinus laiškus ir pranešti banko, mobiliojo ryšio operatoriui ar kitai įstaigai, iš kurios, neva, jus pasiekė apsimetėlis. Arba kuo greičiau kreiptis į policiją ar Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos. Šiame puslapyje yra forma užpildyti. Taip pat galima parašyti elektroninį laišką adresu .cert@nksc.lt arba skambinti tel. 1843.
Pranešti apie kiekvieną incidentą reikia būtinai, kad padėtume suvaldyti ir užkardyti vis labiau augantį sukčių ir apgavikų tinklą, į kurį patekti galime kiekvienas ir bet kada. Būkime atsargūs ir mažiau patiklūs.
Daiva SRĖBALIŪTĖ
Asociatyvi nuotr.
Praėjusiais metais Lietuvoje sukčiavimo būdu inicijuotų lėšų pervedimų suma siekė apie 35 mln. Eur, sukčiavimo atvejų skaičius išaugo iki 13 tūkst. kartų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
Įdomu tai, kad telefoniniais skambučiais, el. laiškais ir SMS žinutėmis apgavikai taikosi net į tuos, kurių mėnesinės pajamos prilygsta nuliui. Apgaulingų skambučių telefonu sulaukia net 53 proc. nedarbingų Lietuvos gyventojų, kaip rodo „Norstat“ tyrimas. Šis rodiklis viršija apgavystes tų, kurių pajamos siekia 2 tūkst. eurų per mėnesį (49 proc.). Tokią pačią tendenciją apklausoje matome ir SMS žinučių atveju (53 proc. ir 41 proc. atitinkamai), nežymus skirtumas tik apgaulių el. laiškais statistikoje (47 proc. ir 51 proc. atitinkamai).
Klaipėdos rajone 2024 metais registruoti 58 sukčiavimo atvejai, kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Lyginant su ankstesniais metais, sukčiavimo atvejų daugėja.
