Interviu
Vadovaujasi principu: negali – nežadėk, pažadėjai – tesėk
Šį pavasarį susitikimuose seniūnijose atsiskaitydamas apie praėjusių metų veiklą, Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas sulaukė nemažai pasiūlymų, prašymų ir net priekaištų. Šiandien rajono Savivaldybės vadovas pasakoja, kaip Savivaldybei sekasi spręsti gyventojų išsakytas problemas ir vykdyti pažadus.
– Gyventojai kėlė vandens tiekimo, jo kokybės problemas, nemažai priekaištų išsakė dėl kelių būklės.
– Tai – ne per dieną ar net metus išsprendžiami klausimai. Rajono vandens ūkį atidavėme į Savivaldybės įmonės UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ rankas. Įmonė sureguliavo savo veiklą, pradeda dirbti pelningai, po truputį investuoti į rajono vandens ūkį, sėkmingai eksploatuoja valymo įrenginius Kretingalėje ir Dauparuose, pastatytus iš SAPARD programos lėšų. Šiuo metu baigiami rengti techniniai projektai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų statybai ir renovacijai Priekulėje ir Gargžduose pagal Nemuno žemupio projekto pirmą etapą. Šio etapo darbų pradžia dėl projektuotojų kaltės nukelta į kitų metų pavasarį. Rengiama projektinė dokumentacija finansinei paramai gauti pagal Nemuno žemupio projekto antrą etapą vandentvarkos ūkiui modernizuoti ir plėtrai Agluonėnuose, Vėžaičiuose, Doviluose, Veiviržėnuose, Endriejave ir Kretingalėje.
Užmegzti ryšiai su Šiaurės šalių aplinkosaugos organizacija „NEFCO“, tikimasi susitarti dėl kitų gyvenviečių vandens ūkių kreditavimo.
Rengiamame 2007-2009 metų rajono Savivaldybės strateginiame veiklos plane siūloma numatyti gyvenviečių gręžiniuose įrengti geriamojo vandens valymo įrangą.
Kelių būklė kelia nuolatinį rūpestį. Šiais metais Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos skyrė tik 363 tūkst. Lt praėjusių metų liūčių padariniams likviduoti, tačiau kelių priežiūrai žadėtų žymiai didesnių papildomų lėšų taip ir nesulaukėme. Radome kitą išeitį – kelių priežiūrai papildomai skyrėme 200 tūkst. Lt iš sėkmingai vykdomo rajono Savivaldybės biudžeto. Lėšos paskirstytos seniūnijoms proporcingai kelių ilgiui jų teritorijose. Drįstu patikinti, kad šiais klausimais gyventojų išsakytos problemos neliko be atgarsio, bus išspręstos.
– Didžiausią rajono biudžeto dalį „suvalgo“ švietimo įstaigos. Kuo šiemet jos praturtėjo?
– 400 tūkst. Lt iš papildomų biudžeto lėšų skyrėme mokyklų ir mokyklų-darželių valgyklų įrangai atnaujinti ir dar 82,5 tūkst. Lt virtuvių patalpoms suremontuoti. 141 tūkst. Lt – renovuotos Dovilų pagrindinės mokyklos stogui ir buitinėms patalpoms suremontuoti, 1 164 tūkst. Lt – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos renovacijai baigti ir tualetams suremontuoti. Iš ES lėšų renovuojamai Endriejavo vidurinei mokyklai Savivaldybė taip pat papildomai skyrė 728 tūkst. Lt. Už 617 tūkst. Lt papildomų biudžeto lėšų Gargždų muzikos mokykla susiremontuos vidaus patalpas, įsigis reikalingų baldų, įrangos, instrumentų. Galų gale gerų atsiliepimų sulaukėme iš priekuliškių – į atnaujintas patalpas persikėlė muzikos mokykla.
– Priekuliškiai džiaugiasi ir naujomis bibliotekos patalpomis, atrodo, nenuskriaudėte ir kitų kultūros įstaigų.
– Skyrėme lėšų Priekulės sporto salei, kurios patalpos ateityje bus reorganizuotos į kultūros centro, remontuoti. Patenkinome Agluonėnų bendruomenės prašymą – kultūros namų patalpų ir fasado remontui papildomai skyrėme 241 tūkst. Lt. Pagaliau išsprendėme Kretingalės kultūros namų problemą, įsigytoms patalpoms remontuoti skyrėme 300 tūkst. Lt. Pagal galimybes tvarkome kultūros paveldo objekte įsikūrusių Vėžaičių kultūros namų patalpas, šiemet scenos grindims ir stogui remontuoti skyrėme 75 tūkst. Lt, per pusę milijono skirta Gargždų kultūros centro stogui sutvarkyti, langams pakeisti ir fojė grindims suremontuoti, 300 tūkst. litų skyrėme Veiviržėnų kultūros namų remontui.
Tenkindami Kvietinių bendruomenės prašymą, pagal galimybes skyrėme 50 tūkst. Lt kultūros namams tvarkyti, atsiliepdami į judrėniškių ir ketvergiškių pasiūlymus, prie šių gyvenviečių pagrindinių mokyklų planuojame dar šiais metais pradėti statyti sporto sales. Baigėme dirbtinės dangos aikštelės įrengimą „Vaivorykštės“ gimnazijos teritorijoje ir riedlentininkų aikštelės prie „Minijos“ vidurinės mokyklos.
– Atrodo, nelieka be atgarsio ir sveikatos apsaugos įstaigų problemos?
– Šiandien daugelis turbūt yra pamiršę, kokią ligoninę turėjo rajono centras anksčiau. Šiandien džiaugiamės puikia, aprūpinta šiuolaikine diagnostine ir gydomąja technika ligonine, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Savivaldybė kasmet skiria lėšų ne tik patalpoms eksploatuoti, bet ir naujai įrangai įsigyti. Per trejus metus ligoninė už biudžeto lėšas įsigijo laparoskopą (skirta 150 tūkst. Lt), echoskopą (200 tūkst. Lt), dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą (75 tūkst. Lt). Niekada nesutiksime, kad ši aukšto lygio, gerai aprūpinta ir visada pilna besigydančiųjų įstaiga sveikatos reformos dėka virstų kosmetikos salonu ar dar kokia nors kita, rajono gyventojams mažiausiai reikalinga įstaiga. Ji turi tarnauti rajono žmonėms.
Stipriname pirminės sveikatos priežiūros centrus. Šiemet Gargždų PSPC Gargždų šeimos medicinos klinikos trečiam aukštui įrengti Savivaldybė skyrė 860 tūkst. Lt. Jautriai reaguojame į sveikatos apsaugos rajono gyvenvietėse problemas. Kitais metais prasidės Paupių, Kretingalės, Plikių ambulatorijų patalpų renovacija iš ES fondų lėšų.
– Šiemet Gargždų Taikos gatvės gyventojai pagaliau sulaukė gamtinių dujų.
– Taip, išsprendėme keliolikos metų problemą, nutiesta gamtinių dujų trasa į Taikos gatvės kvartalą. Net 198 šeimos galės džiaugtis pagerėjusiomis buities sąlygomis. Šiemet gamtinės dujos pasiekė ir Vėžaičių gyvenvietę.
Tam Savivaldybė iš biudžeto skyrė 755 tūkst. Lt. Numatome išpildyti Mataičių ir aplinkinių kaimų gyventojų prašymą – pastatyti tiltą per Šalpės upelį.
– Prieš keletą metų rajono biudžetas nebuvo surenkamas, Savivaldybė net atlyginimų savo darbuotojams neišmokėdavo, dabar situacija iš esmės pasikeitė.
– Metų pradžioje Savivaldybės taryba patvirtino 71,61 mln. Lt rajono Savivaldybės biudžetą, šiuo metu jis jau 83,43 mln. Lt, arba 17 proc. didesnis nei metų pradžioje ir net 61 proc. didesnis nei buvo įvykdytas 2003 metais. Augančios biudžeto pajamos – rajono socialinės, ekonominės gerovės pagrindas.
– Prisipažinkite, jog ne visus gyventojų pageidavimus pavyko įgyvendinti. Ką Savivaldybė planuoja ateičiai?
– Yra darbų, kurių neįmanoma padaryti per metus, antrus.
Šiemet statyboms, remontams, įrangai ir inventoriui įsigyti papildomai paskirstyta 10,266 mln. Lt. Priminsiu, jog lemia ne vien pinigai, bet ir kai kada sunkiai sprendžiami juridiniai bei organizaciniai dalykai, projektavimo, darbo jėgos problemos ir kiti veiksniai. Gaires ateičiai planuojame. Dar šiemet Savivaldybės administracija turi pateikti Tarybai tvirtinti programiniu pagrindu parengtą 2007-2009 m. strateginį veiklos planą. Prioritetai, pagal kuriuos bus sudaromas rajono biudžetas, numatomi švietimo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pastatams atnaujinti, viešajai infrastruktūrai, įskaitant vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemoms, taip pat turizmo, gyvenamųjų teritorijų infrastruktūrai plėtoti, Klaipėdos rajono konkurencingumui didinti, lygioms galimybėms įvairioms socialinėms grupėms sudaryti. 2008 ir 2009 metams tikriausiai bus numatyti kiti prioritetai. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad per artimiausius ketverius metus rajone neliks švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros įstaigų kiaurais stogais, vėjo perpučiamais langais bei krosniniu šildymu. Didelis dėmesys bus skiriamas jaunimo, šeimų ir pagyvenusių žmonių problemoms spręsti. Jau šiandien galvojame apie savivaldybės socialinio būsto plėtrą, būtinybę steigti globos ir nakvynės namus, suplanuota parengti ir įgyvendinti jaunų specialistų grąžinimo į rajoną programą.
Jadvyga SURPLIENĖ
