Investicijos

Drevernon vilios rekonstruota žvejo sodyba

Tikimybė, kad Dreverna taps turistų traukos tašku, vis didėja. Neseniai čia įrengta prieplauka, o iki 2010 metų III ketvirčio bus rekonstruota laivadirbio J. Gižo (1867-1940 m.) sodyba, kurią planuojama pritaikyti kultūros ir kitoms viešoms reikmėms. Tikimasi, jog atgaivinus sodybą vietos bendruomenė galės sėkmingai puoselėti Drevernos kaimo tradicijas, atgaivinti žvejo amatą, senus papročius.

Patogi vieta

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Valdo Pučkoriaus, Drevernos kaimas įsikūręs labai patogioje vietoje, Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės. Čia nuo seno buvo labai patogus žvejų uostas. Drevernos pakraščiu eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo anksčiau laivai iš Nemuno patekdavo tiesiai į Klaipėdą, tokiu būdu žvejai išvengdavo audringų Kuršių marių. „Būtent Drevernoje gyveno ir garsus Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Jis statė ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuvių prekybos laivus – vytines. Kuršių marių regiono istorijos ir etninės kultūros tyrinėtojai jį priskiria prie žymiausių šio amato atstovų marių rytiniame krante“, – pasakojo V. Pučkorius. Atsižvelgiant į palankią Drevernos geografinę vietą, J. Gižo palikimą, buvo parengtas projektas „Jono Gižo etnografinės žvejo sodybos rekonstravimas ir pritaikymas kultūros bei kitoms viešoms reikmėms“.

Didžioji dalis – norvegų lėšų

J. Gižo etnografinės žvejo sodybos rekonstravimo darbai bus atliekami šiais etapais: pirmiausia bus rekonstruojamas gyvenamasis namas, po to – ūkinis pastatas ir malkinė, vėliau, žinoma, bus sutvarkyta aplinka. Šiam projektui įgyvendinti yra skirta apie du milijonus litų iš Norvegijos finansinio mechanizmo. Klaipėdos rajono savivaldybės indėlis – apie 300 tūkstančių litų. V. Pučkorius, paklaustas, kaip pavyko pritraukti lėšų iš Norvegijos, atsakė: „Nors ši Skandinavijos šalis nėra Europos Sąjungos narė, ji suinteresuota paremti naujas ES nares. Be to, norvegai vadovaujasi geros kaimynystės principais.“

Anot pašnekovo, įgyvendinus projektą, J. Gižo sodyboje planuojama įkurti Gargždų krašto muziejaus ir Gargždų turizmo informacijos centro filialus. Rekonstruotoje sodyboje bus organizuojami seminarai, autorinių darbų parodos. „Renginiuose bus pristatomos žvejų tradicijos, tokiu būdu bus pagerbtas garsus kurėnų statytojas J. Gižas“, – dėstė jis. Pasak Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo, atsiras galimybė užsiimti kanojų, baidarių ir kito turistams reikalingo inventoriaus apsauga. Atstatytoje Jono Gižo sodyboje planuojama rengti ir Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijas.

Bendruomenė džiaugiasi

Šį projektą ypač teigiamai vertina visi Drevernos bendruomenės nariai. Kultūros namų vadovė Virgina Asnauskienė sakė, kad apie J. Gižo sodybos atgaivinimą svajoja jau 22 metus: „Kai tik atsikrausčiau į šį kaimą, tai ir pradėjau svajoti. Domėjausi, kam ir kodėl šis pastatas priklauso.“ Moteris džiaugiasi, kad pagaliau sodyba buvo susirūpinta, tačiau, anot jos, po laiko: jau daug visko išnešiota, išvežta. „Reikėjo tai daryti dar prieš 20 metų. Gaila, kad tada tai niekam nerūpėjo. Žinoma, geriau vėliau negu niekada. Smagu, kad Savivaldybėje atsirado jaunų specialistų, kuriems tai rūpi. Tikiu jais“, – kalbėjo V. Asnauskienė. Ji pridūrė, kad dreverniškiams ši sodyba svarbesnė ir už prieplauką. „Mums labai reikia jaukaus Dreverną reprezentuojančio kampelio. Pripažinkime, kas norės sužinoti apie Dreverną ir važiuos čia, o ne į Gargždų muziejų“, – dėstė moteris. Ji pasakojo, kad į žvejų kaimą ir dabar atvyksta žmonių iš Vilniaus, net iš Latvijos: „Kartą sutikau keletą turistų, tai visą Dreverną jiems aprodžiau, dainuodami ir apėjome viską.“ Anot kultūros namų vadovės, turistai stebėjosi, kodėl šis senas žvejų kaimelis toks užmirštas.

Kad dreverniškiams entografinė žvejo sodyba išties reikalinga, paliudijo ir Drevernos bendruomenės pirmininkas Linas Eglinskas: „Kas dabar vyksta – tik į gera. Sodyboje planuojamas įrengti informacinis centras, muziejus, manau, padės pritraukti vis daugiau turistų.“

Agnė ADOMAITĖ