Iš kavos tirščių – nepripažintas menas
Kvapnios edukacijos metu Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Kretingalės filiale paaiškėjo, jog kavos tirščiai gali būti ne tik trąša gėlėms ar veido šveitiklis, bet iš jų galima kurti unikalius paveikslus. Bibliotekininkę Birutę Grybauskienę taip sudomino neįprasta kūrybos technika, jog pasikvietė panevėžietį Arūną Revotą, kad atskleistų šio nepripažinto meno subtilybes.
Tarp tapybos ir grafikos
Pirmą kartą apsilankęs Kretingalėje A. Revotas miestelio bibliotekoje pristatė 53-iąją savo darbų parodą „Kavos žmonės“. Į Klaipėdos regioną jis pirmą kartą atvežė šiuos unikalius kūrinius. Į pajūrį autorius „atplukdė“ paveikslus, kuriuose vyrauja laivų motyvas. Bet tarp jų yra M. K. Čiurlionio kūrinių įkvėptų piešinių interpretacijų – „kava su Čiurlioniu“. Savo parodas Arūnas eksponavo ne tik Panevėžio krašte, bet ir kituose šalies regionuose. Autoriaus pasididžiavimas – paroda vienoje Slovėnijos bibliotekoje, o šį pavasarį savo kūrinius pristatė Seime.
Paprastos profesijos atstovui, kavos mėgėjui A. Revotui tapyba kavos tirščiais – atsipalaidavimas po darbo, kūrybiškumo, fantazijos proveržis. Savamokslis, meniniu pajautimu apdovanotas, vis kažko naujo ieškantis vyras šį pomėgį atrado prieš 4 metus. Jį patraukė neįprasta technika – tarp tapybos ir grafikos. Menininkas mažakalbis – apie save pasakoti patikėjęs žmonai Snieguolei, su kuria atvyko į Kretingalę. „Arūnas – vienintelis Lietuvoje, piešiantis kavos tirščiais, – patikino ji. – Pradžioje piešiniai buvo kitokie – ant kavos dėmės geliniu rašikliu brūkšneliais, taškais piešė vaizdą. Arūnas buvo susipažinęs su grafika – jam artima ši sritis. Dabar jo darbuose vyrauja portretai – „kavos žmonės“, tačiau yra ir kitų temų – paukščių, laivų, kavos puodelių motyvų. Arūnas renkasi tai, kas sudėtingiau.“
Nuo eilių – iki unikalių paveikslų
A. Revotas savo darbų parodą surengė Panevėžio „Žemynos“ progimnazijoje, kurioje kadaise mokėsi. „Direktorius man spaudė ranką, o buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja parodė išsaugotą mano pirmojo eilėraščio juodraštį“, – šypsojosi Arūnas. Čia juk skleidėsi pirmieji kūrybiškumo daigeliai.
Jis linksmai pasakojo, kad paauglystėje daug kavos išgėręs su žinoma panevėžiete Elena Mezginaite – šviesaus atminimo poetė jį paskatino kurti eiles. Jam buvo garbė pažinti šį žmogų. Prieš porą metų A. Revotas išleido savo jaunystės eilėraščių knygelę „Su kava per gyvenimą“, kurią iliustravo pirmaisiais piešiniais, pieštais kavos tirščiais. Dabar jo svajonė – išleisti savo unikalių paveikslų knygą-fotoalbumą.
Panevėžietis ne tik kūrė eilėraščius, bet ir fotografavo žmones, renginius. Tačiau kai visi ėmė fotografuoti, Arūnas pradėjo ieškoti naujo saviraiškos būdo. Dabar gimsta unikalūs paveikslai iš kavos tirščių. Akvarelinis popieriaus lapas padengiamas kavos tirščiais (paprastas sušlapęs banguojasi) ir išdžiovinamas. Beje, reikalingas ir cukrus – dėl lipnumo. Kavos tirščių namuose pakankamai susikaupia sutuoktiniams kasdien išgeriant po du puodelius maltos kavos.
„Paveikslas gimsta per keliolika minučių ar kelias savaites“, – šypsojosi A. Revotas. Jis neskaičiuoja, kiek jų nutapęs – kaupia, parduoda ir dovanoja. Kretingalėje buvo galima nusipirkti kavos tirščiais tapytą paveikslą už 30 eurų. Pasidomėjus dėl jų garantijos, paaiškėjo, kad kavos trupinėlių byrėjimas – ne bėda: žymiai pavojingesnė drėgmė, nes paveikslai pradeda pelyti. Šie paveikslai ekologiški, be jokių cheminių priedų, tik vanduo, kava ir cukrus.
Iš įmonės „Atliekų kultūra“ Revotai sulaukė skambučio: norėjo parengti reportažą apie tai, kaip rūšiuoja atliekas, kad panaudoja piešimui. „Prajuokino mus, – prisipažino S. Revotienė. – Darbuotojams atvykus į namus, rodėme, kaip ruošiame kavą piešimui.“
Apie kavos tirščiais tapantį A. Revotą parašyta nemažai straipsnių, parengta televizijos reportažų. Feisbuko paskyroje galima pamatyti virtualių jo piešinių parodų. Pasak autoriaus, žmonės domisi jo paveikslais, jų nori galerijos, tačiau neima, nes tai nepripažintas menas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
