Iš teismo salės
Šeimoje gyvena laimingesni žmonės
Pernai rajono Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota 150 ištuokų. Dvejus metus Klaipėdos rajono apylinkės teisme teisėja dirbanti Jūratė Lukšienė nagrinėja civilines bylas, iš kurių didžioji dalis – šeimos bylos. Šeimos teisės srityje besispecializuojančios teisėjos nuomone, šeima nėra praeities atgyvena ir tvirtina, jog šeimoje gyvenantys žmonės yra laimingesni.
Skyrybų iniciatorės – moterys
Jūratei Lukšienei, keliolika metų dirbusiai advokate, o dabar – teisėja, susiduriančiai su šeimos problemomis, jos gerai žinomos. Ji priminė, kad įstatymas numato šias sutuoktinių pareigas: privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai. Ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Deja, ne visi jas sugeba vykdyti. „Dažniausiai skyrybų iniciatorės – moterys“, – patikino teisėja.
Pasak jos, prašyme ištuokti nurodomos trafaretinės priežastys: vyras nesirūpina šeima – girtauja, nepadeda išlaikyti vaikų. Pasitaiko, jog nurodo, kad šis neištikimas arba negerbiantis žmonos.
Vyrai nurodo formalią priežastį: kartu su žmona nebegyvena. Tikrosios skyrybų priežastys dažniausiai išryškėja nagrinėjant bylą.
Paaiškėja, jog šeimyniniai santykiai nutrūksta vienam sutuoktiniui išvykus į užsienį. Teisėjos teigimu, nemaža dalis šeimų išsituokia dėl emigracijos į užsienį.
„Jeigu pora kreipiasi į teismą nutraukti santuoką, ji nutraukiama. Juk santuokos pagrindas – laisvanoriškumas, ir niekas negali priversti vyrą ir moterį gyventi kartu“, – kalbėjo J. Lukšienė. Pasak jos, visais atvejais teismo posėdyje teisėjas paklausia, ar šalys nenori taikytis, kad būtų paskirtas terminas susitaikyti. „Pasitaiko, jog prašo, kuo greičiau nutraukti santuoką“, – pastebėjo teisėja.
Visgi Civiliniame kodekse numatyta galimybė susitaikyti, ir pernai kelios poros pasinaudojo ta galimybe.
Teisėjos J. Lukšienės duomenimis, daugiausia išsituokia sutuoktiniai, drauge išgyvenę nuo 1 iki 10 metų. Tačiau pasitaikė kelios bylos, kai šalių bendras gyvenimas truko 20-30 metų, vaikai užauginti.
Daugiausia ginčų – dėl turto
“Šeima – ne vien meilė ir abipusė pagarba, bet ir bendras ūkis, vaikai, jų išlaikymas“, – akcentavo teisėja.
Taigi nutraukdamas santuoką teismas turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, taip pat sutuoktinių tarpusavio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus.
„Ištuokos bylose daugiausia ginčijamasi dėl užgyvento turto padalijimo ir naudojimosi tuo turtu“, – sakė J. Lukšienė.
Teisėjos nuomone, maždaug trečdalis porų išsituokia bendru sutikimu.
Sudėtingos ištuokos bylos esant nepilnamečiams vaikams. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pateikia teismui išvadas, kurios padeda priimti sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pan.
Civilinio proceso kodekso 380 str. numato, jog kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
„Man baisu, kai nuo 10 metų vaikas pradeda lankytis teisme dėl to, kad išsituokę tėvai nesutaria“, – apgailestavo teisėja.
Kiek kainuoja skyrybos
Pasak teisėjos J. Lukšienės, paduodant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, žyminio mokesčio nereikia mokėti.
Paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo žyminis mokestis – 100 litų. Be to, tenka sumokėti 3 proc. nuo prašomos padalinti priklausančios turto dalies.
Advokatui, paruošiančiam dokumentus ištuokai arba atstovaujančiam nagrinėjamoje byloje, taip pat reikia mokėti pagal susitarimą.
Nuginčyta tėvystė
Šeimos byloms taip pat priskiriamos bylos dėl tėvystės nustatymo ar nuginčijimo. J. Lukšienė prisiminė, kad į teismą kreipėsi keli vyrai dėl tėvystės nuginčijimo. „Žinoma, jie turėjo pagrindo tvirtinti, jog nėra vaiko tėvai“, – sakė teisėja.
Trijose bylose tai pasitvirtino. J. Lukšienė apgailestavo dėl septynmečio vaiko, kurio spėjamas tėvas įrodė juo nesąs. Jos aiškinimu, pagrindas tėvystei nustatyti – moksliniai tyrimai bei kiti įrodymai. Tokiais atvejais reikia vykti į Vilnių pas ekspertą atlikti DNR ekspertizę. Vienu metu turi nuvykti tėvas, motina ir vaikas.
„Bandau spėlioti, ką mama aiškina sūnui ar dukrai, kodėl reikalinga ši kelionė“, – kalbėjo J. Lukšienė.
Po skyrybų nepilnoje šeimoje lieka daug vaikų. Nemažai jų augina ir vienišos mamos. Teisėjai sunku suvokti, kaip jie ateityje kurs savo gyvenimą, neturėdami šeimos modelio.
Šeima – ne atgyvena
Šiuo metu madinga gyventi po vienu stogu su draugu ar drauge nesusituokus. Į klausimą, ar šeima netapo praeities atgyvena, teisėja J. Lukšienė atsakė: „Ne, šeima – ne atgyvena. Kažkur skaičiau, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog šeimoje gyvenantys žmonės laimingesni, nepaisant to, kad šeimoje gyventi nėra paprasta. Laimės pagrindas – saugumas.“
Ji kalbėjo, kad šeimą reikia kurti su patikimu partneriu. „Žinoma, žmonės turi teisę rinktis, kaip gyventi. Tačiau nesusituokę turi labai pasitikėti vienas kitu ir pagalvoti, kas gali nutikti ateityje, – kalbėjo J. Lukšienė. – Bendroji jungtinė nuosavybė atsiranda tik sudarius santuoką, o kartu gyvendami kuria turtą ir mano, kad jis bendras. Tačiau atsitikus bėdai sugyventinis gali likti be nieko.“
Virginija LAPIENĖ
