Įspūdžiai iš svetur

Darbštūs Švedijos ūkininkai pinigų rieškučiomis nesemia

Pas mus buvo karščiai, o Švedijos pietuose orai vėsoki. Dairomės po kraštą ne turistų akimis ir lydi mus ne ekskursijos vadovai. Gyvename ūkininko Tubijano sodyboje, bendraujame su jo šeima, klausomės pasakojimų, stebime darbus, įpročius, kartais padedame ūkyje. Baltijos pakrantė pietinėje Švedijoje pasitinka uolėtais krantais, uolose iškirstais keliais. Važiuojame ne turistams skirtais maršrutais. Septynių kilometrų ilgio tiltu pasiekiame Olando salą.

Poilsiautojų pašonėje ganosi gyvuliai

Kaimuose sodybos viena prie kitos sutūpusios, o aplink jas – laukai ir ganyklos. Ūkininkų žemė išmėtyta rėžiais (panašiai, kaip pas mus po dabartinės reformos). Visur, kur auga žolė, ganosi gyvuliai. Karvių banda ramiai rupšnoja pajūryje, kur greta sugulę deginasi saulėje poilsiautojai. Prisimename mūsų gyventojų skundus, kad Minijos slėnyje pririštos karvės trukdo poilsiauti. Čia avys, jaučiai ir karvės ganosi prie abiejuose salos galuose esančių švyturių, kur itin tiršta turistų. Kartais iš tolo net sunku atskirti – avys sugulusios ar akmenys kūpso. Automobilių virtinės iš vienos ir kitos kelio pusės laukia, kol nuo kelio pajudės karvė, o kartu su ja ir ant asfalto prigulęs veršiukas. Salos gyventojai ir atvykėliai darniai sutaria su gyvuliais. Aptvaruose neretai pamatysi arklių būrelius. Iššukuoti, išpuoselėti, drėgnu oru net gūniomis pridengti peša žolytę ar dairosi. Ne darbui jie skirti, pramogoms. „Ūkininkas niekada nepamiršta, kokių maistingų medžiagų ar vitaminų reikia duoti gyvuliams. Tiesa, vitaminais sau pamiršta pasirūpinti”, – pajuokauja Tubijanas, pas kurį svečiuojamės.

Didelės sodybos

Mūsų bičiulio ūkininko Tubijano sodyba užima dviejų hektarų plotą. Joje, kaip ir visose ūkininkų sodybose, prie kelio fermos ir mėšlidės, gyvenamieji namai ir garažai – sodybos gilumoje. Kvapai specifiniai, tačiau absoliučiai netrukdo į salą plaukiantiems poilsiautojams, vasaros namelius kartais visai netoli fermų pasistačiusiems. Vėl menasi batalijos dėl kiaulidžių statybos Agluonėnuose.

Tubijano sodyboje – trys gyvenamieji namai ir dar keletas nedidelių namukų. Kam jie, niekas nepaaiškina. Yra, ir tiek. Kažkada valdžia leidusi ūkininkams be projektų pasistatyti nedidelius namukus, tai statęsi. Dabar namelyje – tvarkingai sustatyti seni baldai. Jei prisėsi ant seno krėslo, išgirsi istoriją, kaip jį nusipirko proprosenelis. Kitą namelį įsigijo, kai išpardavinėjo poilsiavietės namelius. Jame skalbinius lyjant padžiauna. Visi pastatai ir pastatėliai tvarkingi, nudažyti. Dar giliau – keturi didžiuliai garažai, kuriuose telpa keli traktoriai, kombainas, visa kita žemės ūkio technika.Viename Tubijanas įsirengęs dirbtuvę technikai remontuoti. Virš garažo – grūdų sandėlis.

Mums svečiuojantis Tubijanas remontavo seniausio, dar XVII amžiuje statyto namo stogą. Pastogėje rado užkištas medines, metalu kaustytais galais šakes. Kam jas naudojo proseneliai, neįminė, tačiau senam daiktui jau surado garbingą vietą.

Ūkininko kasdienybė neapdrausta

Šiemet vasara nepalanki žemdirbiams. Pasak Tubijano, dėl nuolatinių liūčių žuvo net 95 proc. bulvių derliaus. Tik nedidelę dalį spėjo parduoti į salą atvažiuojantiems poilsiautojams. Nukentėjo ir grūdų derlius – dėl tos pat priežasties negalėjo nuimti pribrendusių javų, varpos pradėjo barstyti grūdą. Dabar jau visas derlius sandėlyje, dieną naktį jį džiovina ventiliatoriai.

Pasirodo, jog pasėlius draudžia tik labai stambūs ūkininkai, nes draudimas brangiai kainuoja. Neapdraudusiems nuostolių niekas neatlygina. Tubijanas šiek tiek nepatenkintas – jo turtinga šalis skiria lėšas neturtingoms, besivystančioms, o pačios ūkininkai iš Europos Sąjungos nieko negauna. „Vienintelį kartą gavau draudimą už sudegusį javų lauką, nes užsidegė nuo kombaino, kuris buvo apdraustas. Šiaip neįsivaizduoju, kokia katastrofa turėtų įvykti, kad nuostolius kompensuotų“, – sakė ūkininkas. Jis aiškino, jog palankesniais metais ūkininkai visada atsideda dalį gautų pajamų blogiems. „Žinome, kad niekas nieko neduos, patys skaičiuojame ir tvarkomės pagal savo galimybes“, – teigia Tubijanas.

Mūsų pašnekovas paaiškina, jog tik vieno procento persvara referendume švedai pritarė stojimui į Europos Sąjungą. Kronos pakeitimui į eurus nepritarė. Klausiame ūkininką, kaip vertina gyvenimą ES. Jo nuomone, teigiama tai, kad pasidarė lengviau investuoti kitose šalyse. Ūkininkams didesnės naudos iš ES sakė nematąs, o į klausimą, ar švedai šiuo metu balsuotų už stojimą į ES, ant stalo pirštu parašė didelį klaustuką.

Prekyba pakelėje klesti

Tubijanas nebelaiko melžiamų karvių – sveikata nebe ta, dabar augina grūdus ir ruošia šieną. Užaugintą produkciją parduoda ūkininkams. Grūdus dažnai net sumala savo malūne. Šieną visą žiemą perka arklių augintojai. Iš už jį gautus pinigus šeima pragyvena. Šiemet nepavyko su bulvėmis, liūtys supūdė. Užtat užderėjo braškės ir daržovės. Ši sritis – moterų. Pakelėje prie Tubijano namų įrengta nedidelė dviejų lentynų taip vadinama parduotuvė su stogeliu. Į ją sudedamos uogos, daržovės, lentelėje ant sienelės surašytos kainos. Kelias per kaimą vingiuoja į pajūrį, tad vasarą tik spėk suktis – poilsiautojai tuština lentynas, pinigus už prekes įdeda į tam tikslui skirtą dėžutę. Tokias parduotuvytes pakelėse turi įsirengę ir tie ūkininkai, kurie daržoves ir uogas parduoda perdirbimo įmonėms. Pagarbą kelia visos ūkininkų šeimos darbštumas, stebina, jog skaičiuojama kiekviena krona, ieškoma pigesnių prekių, nors pinigų lyg ir netrūksta. Iš čia dar nelinksmiau atrodo, kad mūsų Savivaldybės tarybos nariui R. Martinkui nepavyko suorganizuoti antros mugės Girkaliuose – kaimo žmonės neturėjo ko parduoti. O juk tokia prekyba vasaromis galėtų puikiausiai klestėti prie kiekvieno namo pakeliui į Palangą ar kitas poilsiavietes. Reikėtų tik iškabos ”Ekologiškos daržovės” ir staliuko. Žinia, dėžutė pinigams vargu ar pasiteisintų, bet juk galima šalia pasisukinėti. Nors… kas žino, ar valdžia neapdėtų mokesčiais tokios prekybos?..

Pajamas investuoja

Iš ūkio gautas pajamas ūkininkai investuoja. Ir čia ne visada lydi sėkmė. Kelios praėjusios savaitės dienos Tubijanui buvo ypač nerimastingos – nenumaldomai krito akcijų kursas. Visas dienas internetas buvo įjungtas, kursas keitėsi kas valandą, ūkininkas telefonu tarėsi su bankininkais, kitais investuotojais. Galų gale banko direktoriaus patartas apsisprendė dalį savo kapitalo investuoti į kylantį verslą Balkanuose. Kiek, nesmalsavome, kalba ėjo apie šešiaženklius skaičius. Ūkininko nuomone, akcijos nebepakils tiek, kiek nukrito, per šias košmariškas dienas prarasta apytikriai tiek, kiek kainuoja neblogas automobilis. Nei liūdesio, nei susinervinimo Tubijanas neparodo – vakarais su žmona apie kažką pasikalba virtuvėje prie stalo, o rytais vėl imasi kasdienių darbų.

Jadvyga SURPLIENĖ