Iššūkių Lietuvos keliuose nemažėja: vairuotojai sėda prie vairo išgėrę, važiuoja per greitai, ignoruoja saugų atstumą

Pirmojo šių metų ketvirčio oficiali eismo įvykių statistika atskleidžia nemalonią tendenciją – avarijų ir incidentų skaičius Lietuvos keliuose auga. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, avarijų skaičius išaugo 17 proc., o sužeistųjų skaičius 24 proc., rodo Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys. Ekspertai išskiria penkias svarbiausias autoavarijų priežastis, kurios turi didžiausios įtakos avaringumui šalies keliuose.

Nesaugus greitis ir nepaisoma pirmumo teisė

Remiantis TKA duomenimis, pirmąjį metų ketvirtį net 50 proc. visų mirtinų eismo įvykių lėmė leistino greičio viršijimas ir nepasirinktas saugus greitis. Palyginus su 2024 m., dėl nesaugaus greičio mirtimi baigėsi mažiau, 36 proc. eismo įvykių, tad šiais metais fiksuojama blogėjanti situacija.

„Kalbant apie žūtis keliuose, būtent greitis dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, turinčiu tragiškų pasekmių. Net ir nedidelis greičio viršijimas gerokai padidina avarijos sunkumą, todėl vairuotojai turi suprasti − greičio jėga gali turėti labai pražūtingų pasekmių kelyje“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Tuo metu pirmenybės taisyklių nesilaikymas, kuris yra kitas dažnai pasitaikantis pažeidimas, tapo dažniausia eismo dalyvių sužalojimų priežastimi, rodo TKA duomenys.

„Tai yra ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ir eismo kultūros problema – ypač aktuali sankryžose, žieduose, posūkiuose ar išvažiuojant iš šalutinių kelių. Šiuo atveju svarbu ne tik eismo taisyklių išmanymas, bet ir pagarba kitiems eismo dalyviams. Dėl neatsakingo elgesio dažnai nukenčia ir pėstieji, dviratininkai, paspirtukų naudotojai – tie, kurie kelyje yra labiausiai pažeidžiami“, – pažymi G. Petrikas.

Vairavimas išgėrus – vis dar realybė

Alkoholio vartojimas prieš sėdant prie vairo vis dar išlieka viena iš opiausių problemų Lietuvos keliuose. TKA duomenimis, šių metų sausio-kovo laikotarpiu dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 22 avarijos, kurių metu žuvo 3 žmonės, o 24 buvo sužeisti.

„Statistika rodo, kad net ir sumažėjus tokių įvykių skaičiui (pernai fiksuoti 28 atvejai), jų pasekmės dažnai būna ypač skaudžios: neblaivūs vairuotojai dažniau praranda automobilio kontrolę, neadekvačiai įvertina situaciją kelyje, o jų reakcijos laikas reikšmingai ilgėja. Žinoma, tai nėra vien taisyklių pažeidimas – tai atsakomybės už save ir kitus visuomenės narius stoka“, – teigia ekspertas.

G. Petrikas taip pat pastebi, jog nors vairuotojai dažnai kaltinami dėl pėsčiųjų sužeidimų, statistika rodo ir kitą pusę. 17 proc. sužeidimų eismo įvykiuose įvyko dėl pačių pėsčiųjų kaltės, kuomet jie nepaisė kelių eismo taisyklių, pavyzdžiui, kirto kelią ne per perėją ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

„Eismo saugumas nėra vien vairuotojų reikalas. Tai bendra visų eismo dalyvių atsakomybė elgtis atsakingai, būti matomiems, budriems ir neprovokuoti rizikingų situacijų. Pėstieji taip pat turi pareigą stebėti eismą, laikytis taisyklių ir suprasti, kad neatsakingas jų elgesys gali turėti tiesioginių pasekmių“, – sako G. Petrikas.

Saugaus atstumo nepaisymas – dažna vairuotojų klaida

Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai fiksuojamas intensyvaus eismo metu, ypač didmiesčiuose ir greitkeliuose – ši priežastis pirmąjį metų ketvirtį lėmė 16 proc. sužeidimų avarijų metu.

„Nors tokios avarijos rečiau būna mirtinos (5 proc. atvejų), jos dažnai sukelia „grandininius“ susidūrimus, automobilių apgadinimus ir žmonių sužalojimus. Tai ypač pastebima spūstyse, prie šviesoforų ar intensyvaus eismo metu, kai vairuotojai nespėja sureaguoti į netikėtą stabdymą. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi ne tik automobilių pažeidimais, bet ir kaklo, nugaros ar stuburo traumomis, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai“, – teigia ekspertas.

G. Petrikas pabrėžia, kad net ir nedidelė avarija gali turėti nemalonių padarinių – nuo nenumatytų finansinių išlaidų iki ilgo automobilio remonto laikotarpio ar mobilumo praradimo.

„Tokiose situacijose tenka spręsti techninius automobilio remonto ir kasdienės logistikos iššūkius. Jei iki šiol pakaitinis automobilis po avarijos buvo prieinamas turintiems savanorišką kasko transporto priemonės draudimą, tai šiuo metu jį suteikiame ir turintiems tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, net jei vairuotojas pats kaltas dėl avarijos. Tai leidžia išvengti mobilumo trikdžių ir neprarasti įprasto gyvenimo ritmo“, – pažymi „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Pranešimas žiniasklaidai