Įvardijo didžiausią riziką keliančias profesijas: dirbant šiuos darbus apsidrausti būtina

Darbo metu patirta trauma gali atsiliepti ne tik darbuotojui, bet ir darbdaviui – vienas susiduria su sveikatos problemomis ir papildomomis išlaidomis, o kitas gali neišvengti net ir teisinių rūpesčių. Draudikai teigia, kad abiem pusėms svarbu žinoti ne tik kokių veiksmų derėtų imtis iškart po įvykio, kaip tinkamai užfiksuoti nelaimingą atsitikimą, bet ir tai, kokios yra darbuotojo bei darbdavio atsakomybės. 

Atsakingos įmonės, kurių darbuotojai užsiima riziką sveikatai keliančia veikla, šiandien vis dažniau pasirūpina darbuotojų gyvybės draudimu. Nelaimės atveju tai leidžia užtikrinti ne tik finansinę apsaugą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams ar jų šeimoms, bet ir padeda sumažinti darbuotojų patiriamą stresą, motyvuoja, kuria saugesnę darbo aplinką ir pasitikėjimą įmone.

„Ypač rekomenduotina draustis dirbant sveikatai ir gyvybei pavojingus darbus, kad būtų užtikrintas šeimos finansinis stabilumas ir saugumas“, – pastebi Rasa Jeršovienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos vertinimo skyriaus vadovė.

Pirmieji žingsniai susižeidus darbo metu

Darbuotojui patyrus traumą, darbdaviui visų pirma reikėtų galvoti apie nukentėjusiojo sveikatą, o ne dokumentų tvarkymą – esant rimtam sužalojimui būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, o jei trauma lengvesnė, galima kreiptis į įmonės medicinos personalą, kuris suteiks pirmąją pagalbą. Darbuotojo atsakomybė – apie įvykį informuoti tiesioginį vadovą arba kitą atsakingą asmenį.

„Kai darbuotojo sveikata pasirūpinta, darbdavys turi užtikrinti, kad nelaimingas atsitikimas būtų tinkamai užregistruotas įmonės dokumentuose ir, jei to reikalauja teisės aktai, apie jį pranešta teritorinei darbo inspekcijai. Pavyzdžiui, jei įvykis buvo mirtinas arba sukėlė sunkų sužalojimą, apie jį darbo inspekcijai būtina pranešti per 24 valandas.

Negana to, darbdavys taip pat privalo atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą, išsiaiškinti jo priežastis ir imtis priemonių darbo vietos trūkumams pašalinti, kad ateityje būtų išvengta panašių incidentų. Net jei sveikatos sutrikdymas nėra sunkus, tačiau reikšmingas, darbdavys vis tiek turi atlikti išsamų jo tyrimą ir nustatyti prevencines priemones“, – dėsto gyvybės draudimo bendrovės atstovė R. Jeršovienė.

Svarbi procedūros dalis – tinkamai užpildyti nelaimingo atsitikimo darbe aktą arba darbo vietos nelaimingų atsitikimų protokolą, kuriame nurodomos įvykio aplinkybės, sužeidimo pobūdis ir darbo sąlygos. 

Kaip žinoti, ar trauma tikrai darbinė

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ekspertė teigia, kad trauma laikoma darbo vietoje patirtu sužalojimu, jei įvykis įvyksta vykdant darbo funkcijas, būnant darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje, net ir pertraukų metu. Tai taip pat apima eismo įvykius, įvykusius atliekant darbo funkcijas arba darbuotojui keliaujant darbo dienomis tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos, vietos pailsėti ar pavalgyti per pietų pertrauką.

„Vertinant, ar sužeidimas susijęs su darbo funkcijomis, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus. Pirmiausia, į įvykio aplinkybes: ar sužeidimas įvyko atliekant tiesiogines darbo pareigas, naudojantis darbo įrankiais ar įrenginiais arba esant darbo vietoje, įmonės teritorijoje. Ne mažiau svarbus ir laikas – jei sužeidimas įvyko darbo valandomis, net ir pertraukų metu, tačiau darbuotojas tuo metu buvo darbo vietoje, jis gali būti laikomas darbine trauma“, – dėsto R. Jeršovienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad svarbūs ir veiksniai, sukėlę sužalojimą, pavyzdžiui, ar tai buvo susiję su darbo sąlygomis, darbo įrenginiais, nesaugia aplinka. Galiausiai, svarbu atsižvelgti į keliones į darbą ir iš jo – jei sužeidimas įvyko darbo dienomis šių kelionių metu arba kelionė buvo tiesiogiai susijusi su darbo funkcijomis, tokia trauma taip pat gali būti laikoma darbine. 

Tiesa, ekspertė priduria, kad yra ir tam tikrų išimčių, kai trauma gali būti nelaikoma darbine, net jei ji įvyksta darbo vietoje ar darbo laiku. Visų pirma, trauma nelaikoma darbine, jei ji įvyko dėl darbuotojo nusikalstamos veiklos ar administracinio nusižengimo, išskyrus darbo saugos pažeidimus. Taip pat, jei sužeidimas įvyko dėl darbuotojo atsakomybės pažeidimo, pavyzdžiui, esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų. Trauma taip pat nelaikoma darbine, jei darbuotojas tyčia sukėlė įvykį, susižalojo dėl su darbu nesusijusios ligos, savavališkai dirbo savo interesais.

Profesijos, kurioms draudimas itin reikalingas

Pašnekovė teigia, kad gyvybės draudimas ypač rekomenduojamas darbuotojams, dirbantiems padidinto fizinio krūvio sąlygomis, pavyzdžiui, statybų, remonto, sandėliavimo, krovinių pervežimo įmonėse, taip pat žemės ūkyje, miškininkystėje, jūreivystėje, oro ir kito transporto sektoriuje ir pan.

„Sakyčiau, draudimas yra itin reikalingas ir darbuotojams, dirbantiems su pavojinga įranga, cheminėmis medžiagomis, elektra, dideliame aukštyje. Viena iš pavojingiausių sričių yra statybos darbai, kuriuose naudojama sunki įranga, dirbama aukštyje ir susiduriama su sveikatai pavojingomis medžiagomis. Dirbantiems šiose srityse gyvybės draudimas ir įvairių rizikų, tokių kaip kritinių ligų, darbingumo netekimo draudimai yra tiesiog būtini“, – dėsto R. Jeršovienė.  

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos vertinimo skyriaus vadovė R. Jeršovienė priduria, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, pavyzdžiui, kada dirbama su galingomis mašinomis gamybos ir statybų sektoriuose, nuolat susiduriama su triukšmu ir vibracija. Mat tai gali lemti klausos sutrikimus, kitas lėtines sveikatos problemas, kurios ateityje gali ne tik atsiliepti gyvenimo kokybei, bet ir šeimos biudžetui.

Pranešimas žiniasklaidai