Įvertinimas
Ūkininką iš pašaukimo nominacija pakylėjo
Trečius metus rengiamame konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ Kretingalės seniūnijos Peskojų kaimo ūkininkas Manfredas Skroblys, tapęs nominacijos „Ūkininkas iš pašaukimo“ laureatu, šį pirmadienį iš iškilmingos ceremonijos Vilniuje sugrįžo lydimas liaudies meistro sukurto angelo. Ūkininką, už ūkio plėtrą, modernizavimą pelniusį ne vieną apdovanojimą, šis įvertinimas labai pakylėjo. Už tai dėkingas šviesaus atminimo senelei ir tėvui.
Senelės santaupos – ūkiui atkurti
Ūkininko Manfredo Skroblio pieno ūkis, vienas stambiausių ir moderniausių rajone, išaugo plyname lauke Peskojų kaime. Ūkininkauti pradėjo 1992 m., kai jo tėvelis, šviesaus atminimo Kurtas Skroblys, čia susigrąžino savo senelio, o vėliau ir tėvelio turėtą žemę.
Dabar M. Skroblys dirba 130 hektarų žemės, iš kurios 74 ha nuosava, laiko 60 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio.
Agronomo specialybę turintis ūkininkas prisiminė, kai prieš 16 metų jį, tada dirbusį bendrovės vadovu, su žmona Genute ir mažąja dukrele Lijana pakvietė atvykti Vokietijoje gyvenusi senelė Ana Skroblienė. Sakė nė nenujautę, kokiu tikslu juos kviečianti. „Apie reikalą ji pradėjo šnekėti iš tolo. Pasakojo, kad Jankaičių kaime (apie 200 metų šiuo pavadinimu gyvavusį kaimą pokariu nebelikus Klaipėdos krašto gyventojų perkrikštijo buvusio Peskojų dvaro vardu) daugelį metų jos tėvai sėkmingai ūkininkavę. Senelė mums parodė nuotraukas, kaip atrodęs ūkis. Tarpukariu jis klestėjo. Mano proseneliai dirbo 45 ha žemės, laikė 30 melžiamų karvių, 5 arklius, turėjo kuliamąją bei kitokios technikos, – pasakojo M. Skroblys. – Tada senelė paklausė mūsų, ar nenorėtume ūkininkauti. Žadėjo atiduoti visas santaupas, kad jos tėviškėje atkurtume ūkį.“
Tada Manfredui buvo 24-eri, o Genutei – 20 metų. Reikėjo apsispręsti per naktį. Rytą jie pasakė „taip“.
Modernizavo ir mechanizavo
M. Skroblys pasakojo, kad tada su senele nusprendę ūkį atstatyti ne senosios sodybos vietoje, bet už 100 metrų nuo jos. Paklausė ir jos patarimo pastatus išdėstyti kompaktiškai, vienas šalia kito. Juos suprojektavo Manfredo tėvas.
Nedelsdami pradėję statyti tvartą, daržinę, namą. Netrukus apsigyveno. „Močiutė ir teta Edita, tėvelio sesuo, taip pat gyvenanti Vokietijoje, į mūsų ūkį investavo daug pinigų, – kalbėjo ūkininkas. – Jeigu ne jos, kažin ar mes būtume sukūrę tokį ūkį.“
Ūkininkauti pradėjo turėdami tris karves. Iš pradžių buvo mišrus ūkis. Jį plėtė savo lėšomis. „Atsiradus galimybei gauti nacionalinę paramą specializuotiems pieno ūkiams kurti pagal Europos Sąjungos reikalavimus, pirmą kartą ja pasinaudojau šio amžiaus pradžioje, – kalbėjo M. Skroblys. – Vėliau gavau Europos Sąjungos lėšų pagal kaimo plėtros programą 2004-2006 m. įgyvendinti Pieno ir Nitratų direktyvų reikalavimams. Be to, parengiau projektą pagal programą „Investicijos į žemės ūkio valdas“, ir, gavęs lėšų, įsigijau technikos.“
Investavę giminaičių, savo lėšų, pasinaudoję Europos Sąjungos parama, Genutė ir Manfredas Skrobliai sukūrė vakarietiškus standartus atitinkantį pieno ūkį. Modernizuoto ir mechanizuoto ūkio šeimininkai turi Europos Sąjungos sertifikatą.
Rekonstruotoje karvidėje melžiamos karvės laikomos palaidos. Šeriamos ir melžiamos mechanizuotai. Įrengtas pieno blokas, melžimo aikštelė. Beje, ūkininkai patys užsiaugino produktyvių karvių.
Auga ūkininkaitis
„Tai mūsų šeimos ūkis. Dirbame su žmona, padedant moksleiviams vaikams – aštuoniolikmetei dukrai Lijanai ir šešiolikamečiam sūnui Algirdui. Samdome tik tris darbininkus, iš kurių du vietiniai gyventojai“, – pasakojo ūkininkai.
Šešiolikametis Algirdas kas rytą atbėga į tvartą pašerti savo triušių, kurių dabar turi apie 40, o vasarą jų būna beveik trigubai daugiau. Pasak tėvų, jų ūkininkaitis pats užsiaugina morkų, kopūstų, burokų. Dalį augintinių parduoda, o kitus šeima naudoja savo reikmėms.
Skroblių sūnus nuo mažens įpratęs dirbti žemės ūkio darbus. Mat prosenelė parūpino jam vaikišką žoliapjovę, vežimaitį, pagal amžių – įrankių. Taigi Algirdas, vos sulaukęs trejų metelių, kartu su suaugusiaisiais vežė pašarą, pjovė žolę. „Ir dabar jis dirba visus darbus – šeria, melžia karves, girdo veršelius. Naktį pabudęs nueina į tvartą pažiūrėti, ar nesiveršiuoja karvė. Turėsiu, kam perduoti savo ūkį“, – šypsojosi Manfredas Skroblys. Dešimtokas Algirdas jau žino, kad studijuosiąs kurioje nors universitetinėje žemės ūkio mokykloje.
Pagal išlikusius dokumentus 41-erių metų Manfredas – penktos kartos ūkininkas. Nominacija „Ūkininkas iš pašaukimo“ pradžiugino ne tik jį ir šeimą. „Apie tai sužinojusi Vokietijoje gyvenanti teta Edita iš džiaugsmo apsiverkė. Labai džiaugtųsi ir mano tėvelis su senele, jei būtų gyvi“, – susijaudinęs kalbėjo M. Skroblys.
Jis prisipažino, kad „Metų ūkio“ konkursuose ne kartą pelnęs prizines vietas. Be to, Skroblių sodyba buvo pripažinta gražiausia Klaipėdos apskrityje, gauta ir daugiau apdovanojimų. Visgi ši nominacija – brangiausia: juk iš tiesų Manfredas – ūkininkas iš pašaukimo. Beje, porą kartų iš Vokietijos atvykę televizijos žurnalistai filmavo šį ūkį, norėdami tėvynainiams parodyti, kaip Klaipėdos krašte atkuriami ūkiai.
Klaipėdos pašonėje esančiame Peskojų kaime sparčiai vyksta gyvenamųjų namų statybos. „Mano žemė pagal bendrąjį planą rezervuota plėtoti pramonei. Man daug pinigų už ją siūlė. Betgi mes sukūrėme ūkį – tiek sveikatos, jėgų kainavo. Man nereikia pinigų – aš noriu ūkininkauti. Jau laimėjome vieną teismą dėl bendrojo plano sprendinių pakeitimo“, – kalbėjo nominacijos laureatas.
Beje, sausio 28 d. laureatų apdovanojimo šventė bus transliuojama per TV3 televiziją.
Virginija LAPIENĖ
