Įvykis

Prieš metus dingusios vėžaitiškės artimuosius slegia nežinia

Po Kalėdų pirmąją dieną sukako vieneri metai, kai iš Klaipėdos autobusu į Vėžaičius atvažiavusi dvidešimtmetė Raimonda Pupšytė pėsčiomis išėjo namo Samališkės kaime ir dingo be pėdsakų. Rajono policija atlieka ikiteisminį tyrimą, aiškindamasi jos buvimo vietą, tiria įvairias versijas, o artimuosius slegia kankinanti nežinia.

Skaudžios šventės

„Skaudžios mums buvo šios šventės. Susėdome su vaikais prie kūčių stalo. Padėjome lėkštelę ir Raimondos vietoje. Lauždami kalėdaitį, apie ją galvojome, linkėjome, kad jei gyva, turėtų stiprybės sugrįžti pas mus“, – susigraudinusi kalbėjo dingusiosios mama Valentina Pupšienė.

Ji sunkiai ištarė niekada nepamiršianti, kai užpernai gruodžio 27 d. rytą apie 6 val. pravėrusi kambario duris, Raimonda ištarė: „Mamuk, aš išeinu į darbelį.“ „Ji visada išeidama atsisveikindavo. Tas kartas buvo paskutinis“, – pro ašaras kalbėjo moteris.

Baigusi Klaipėdos turizmo mokyklą, Raimonda buvo įsidarbinusi uostamiestyje.

Penkias dukras viena auginusi V. Pupšienė labai rūpinosi jomis. Vyriausioji, kuriai 23-eji metai, gyvena Vėžaičiuose. Antroji šeimoje – Raimonda. Viduriniajai Sonatai – 19 metų, o jaunėlės Laura ir Vitalija mokosi Vėžaičių pagrindinėje mokykloje. V. Pupšienė dirba UAB „Baltfora“ Kretingos rajone.

Tą kartą iš popietinės pamainos apie vidurnaktį namo grįžusi Valentina pasiteiravo, ar visos dukros namuose. Tada ir buvo pasigesta Raimondos, kuri iš darbo turėjusi sugrįžti apie 21 val. Atsirado liudytoja, kuri patvirtino, kad mergina tikrai tą vakarą atvažiavusi į Vėžaičius. V. Pupšienė pasakojo, jog tą pačią naktį ji su vaikais ir kitais artimaisiais apžiūrėjo kelią bei pakeles tarp Samališkės ir Vėžaičių, tačiau jokių pėdsakų, liudijančių, kad su mergina būtų susidorota ar įvykusi eismo nelaimė, neaptikta. Dingusiosios ieškojo ir policija.

„Raimonda turėjo draugą iš Žagarės. Ji buvo tvarkinga, rami. Turėjo būti pažįstamas žmogus, kad pasiūlius pavėžėti, sėstųsi į mašiną“, – kalbėjo V. Pupšienė.

Telefonas atgijo rudenį

Tą naktį Raimondos ieškoję artimieji skambino į jos mobiliojo ryšio telefoną. Iš pradžių signalas buvo, bet niekas neatsiliepė. Vėliau išgirsdavo, jog telefonas išjungtas arba už ryšio zonos ribų. Dingusios merginos artimieji nesiliovė skambinę į jos telefoną visus metus, bet vis girdėjo tą pačią frazę. „Tačiau lapkričio mėnesį mano seseriai surinkus Raimondos telefono numerį, atsiliepė moteris. Sesuo pasiteiravo, ar tai ne Raimonda, bet išgirdo, kad ne… Tada sesuo papasakojo mums. Taip susijaudinau, kad negalėjau skambinti – paprašiau Lauros, – kalbėjo V. Pupšienė. – Numerį surinkusi duktė irgi išgirdo moterišką balsą. Atsiliepusioji susidomėjo, kodėl šiuo numeriu ieškoma Raimondos. Ji paaiškino, kad prieš porą dienų telefoną nusipirkusi. Laura paklausė, kur moteris gyvena. Atsakė, jog Vilniuje.“

Apie tai buvo pranešta rajono policijai. Pareigūnai atvyko tą patį vakarą. Tačiau Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Raimondas Vaitkevičius sakė, kad visi mobiliojo ryšio telefono numeriai, kurie nenaudojami ilgiau nei pusmetį, parduodami kitiems asmenims. Jis patikino, kad ikiteisminis tyrimas dėl šios merginos buvimo vietos tebevyksta, tiriamos įvairios versijos. Beje, dabar paskambinus į buvusį Raimondos telefoną, atsakoma, kad telefonas išjungtas.

Ginasi sunkių minčių

Eidama ar važiuodama kelio tarp Vėžaičių ir Samališkės atkarpa, V. Pupšienė vis dairosi į pakeles, o gruodžio 27-ąją netgi vylėsi pamatyti Raimondą einančią… „Antrus metus mus slegia baisi nežinia. Tapau labai jautri – vis baiminuosi dėl jaunesniųjų dukrų, kurios mokosi Vėžaičiuose ir joms kartais po renginių tenka grįžti pėsčiomis“, – kalbėjo dingusios dukros mama.

Ji prisipažino, kad baisu buvę per Vėlines: gyva ar mirusi Raimonda? Degti žvakelę ar ne? „Bet aš nelaidosiu dukros, kol neįsitikinsiu, kad jos nebėra“, – pro ašaras ištarė V. Pupšienė.

Moteris pasiguodė, kad širdgėlą didina visokios šnekos, tiesmukiški klausimai. „Bet dauguma žmonių užjaučia ir paguodžia, – sakė Valentina. – Mes gename šalin sunkias mintis. Raimonda tebėra su mumis. Svetainėje, kurioje mes dažniausiai būname, yra jos nuotrauka.“

O prie jos – simbolinis maišelis smilčių, kurios, kaip tikima, neša laimę. Jų iš Rygos parvežė jaunesnioji dukra Laura, kad išsipildytų svajonė – sugrįžtų Raimonda.

Virginija LAPIENĖ