Jau istorija tapsianti Klaipėdos rajono ir Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos piligriminė kelionė
Piligrimystės fenomenas yra itin glaudžiai susijęs su kelionių, kaip poilsio, praktinio pasaulio pažinimo poreikio atsiradimu. Katalikams kelionės, kaip tikėjimo tvirtumo paieškos ir pasinėrimo į save galimybė tapo dar svarbesnės, kuomet 1300 metais tuometiniam popiežiui Bonifacijui VIII nusprendus atsirado nauja tradicija – švęsti jubiliejų ir taip sukviesti į Romos glėbį visus norinčius ir galinčius keliauti tikinčiuosius. Šiais laikais piligrimystės yra suprantamos plačiau ir piligriminiai keliai tiesiasi ir Klaipėdos rajono teritorijoje, ir po visą platųjį pasaulį.
Švęsdami 2025 Krikščionybės Jubiliejaus metus lietuviams skirtose programoje vasario 28 d. – kovo 4 d. Romoje dalyvavo apie 150 piligrimų iš Klaipėdos rajono.
Nepraleisti reikšmingo įvykio
Paskelbus 2025 metus – Krikščionybės Jubiliejaus metais, dar ankstyvą 2024 metų rudenį, susitelkus Gargždų dekanato kunigams, buvo pradėtos kildinti mintys, kad tokį reikšmingą įvykį negalime praleisti, ir reikia tinkamai paminėti Krikščionybės jubiliejaus metus. Todėl buvo nuspręsta telkti Klaipėdos rajono tikinčiuosius kartu vykti į piligriminę kelionę aplankant Amžinąjį Miestą – Romą ir Vatikano valstybę, padedant kelionės vadovei Monikai Ruškytei, tai tapo įgyvendinta. Š.m. vasario 26 – kovo 8 d. rajono žmonės šiomis dienomis leidosi į piligrimystę Romoje kas lėktuvais, o kas – autobusais.
Autobusais piligriminės kelionės prasidėjo 02-26 naktį 1.30 šv. Mišiomis Gargždų šv.arkangelo Mykolo bažnyčioje su dekanu kan. Jonu Paulausku, kuris išlydėjo piligrimus į kelionę su kun. Mindaugu Stoniu. Tą pačią valandą, ir Priekulės šv. Antano Paduviečio bažnyčioje kan. Viktoras Ačas aukojo šv. Mišias ir leidosi į piligriminę kelionę lydėdamas piligrimus. Iš Klaipėdos rajono piligrimų skaičiuojama apie 150. O iš visos Lietuvos per 2500 tūkstančių piligrimų, kurie dalyvavo Lietuviams skirtose programoje vasario 28 d. – kovo 4 d.
Dvasioje – su tautiečiais
Lietuvių piligrimų susitikimai prasidėjo Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje, kurioje Arkivyskupas Lionginas Virbalas homilijoje sakė:
„Joje savo dvasia jungiamės su daugeliu mūsų tautiečių. Čia palaidotas 1600-ųjų metų Jubiliejaus piligrimas kardinolas Jurgis Radvila, buvęs Vilniaus, taip pat Krokuvos vyskupas. Jis primena visus kitus – žinomus ir nežinomus – Romos piligrimus, taip pat mums svarbius, brangius tautiečius, atvykusius nebūtinai per Jubiliejų, bet tam, kad Romoje sutiktų popiežių, visuotinės Bažnyčios ganytoją“. Popiežiaus nesutikome, bet daug gražių minčių, akimirkų, išgyvenimų ir pamokymų patyrėme.Prasmingu tokiu paraginimu ir susimąstymu visiems, arkivyskupas citavo amerikiečių teologą kunigą Ron Rolheiser, kuris apie krikščioniškąjį dvasingumą rašė, „<… kad praeinantiems dalykams reikia leisti… numirti. Tikėjimo situacija, taip pat Bažnyčia, kurią daugelis mūsų pažinojome vaikystėje ir jaunystėje, pasikeitė. Bažnyčia nemirė, bet ta aplinka, ta padėtis, kuri mums buvo miela bei saugi, pasikeitė, galėtume sakyti – mirė. Nereikia jos prikėlinėti, nes tai ne mūsų galiai ir ne mūsų uždavinys. Stenkimės būti gyvąja šiandienos Bažnyčia – žemės druska ir pasaulio šviesa“.
Pro Šventąsias duris
Kovo 1-4 dienomis piligrimai procesijose žengė pro Šventąsias duris į Šventojo Jono baziliką Laterane, Šventojo Pauliaus už miesto sienų baziliką, Šventojo Petro baziliką ir Šventosios Marijos Didžiąją baziliką. Visiems piligrimams šias bazilikas pristatė Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Įspūdingas reginys, kai tiek lietuvių sutinki vienoje vietoje, visi artimi ir visi pažįstami, taip kaip broliai ir seserys Kristuje, kartu švenčiantys šv. Mišias, o vėliau pasklindantys po visą Romą lankyti architektūrinius stebuklus. Lietuvių buvo tiek daug, jog mūsų gimtoji kalba laikina tapo antrąją Amžinąjame mieste.
Aplankyta apsireiškimo vieta
Pasibaigus pagrindiniams renginiams, kelionė nesibaigė. Išvykome pasižvalgyti po Italijos Apulijos regioną. Pirmiausia stabtelėjome prie to, kas itin svarbu ir reikšminga Gargždų bažnyčiai ir visai parapijai – Šv. arkangelo Mykolo apsireiškimo vietos. Primename, kad mūsų bažnyčios tituliniai atlaidai yra švenčiami rugsėjo 29 dieną. Būtent šią dieną dar 490 metais iš Konstantinopolio kilęs ir Siponto miestelyje (Apulija) vyskupo misiją atlikusiam šv. Laurynui Marionui du kartus apsireiškia Šv. arkangelas Mykolas. Didžiulėje uoloje savo pasirodymu žmonių nuo demonų gynėjas pašventina kalną, kuris šiandien neša Šventojo angelo kalno pavadinimą. Apie vien akmenų nusėtą 850 m.v.j.l., aukščio kalno viršūnėje įvykusį stebuklą greit po pasaulį pasklinda žinia ir ji tampa vienu svarbiausių į Šventąją Žemę keliaujančių piligrimų tikslu. Čia pradėjo kurtis kaimas, o apylinkių gyventojai tapo būtinųjų keliauninkams paslaugų tiekėjais.
Grotoje sielos ramybės ir užtarimo ieškojo ir karalius Žygimantas Senasis, ir šv. Pranciškus Asyžietis, ir Gargždų pirmosios bažnyčios XV amžiuje fundatorės Bonos Sforzos bei jos dukters Onos Jogailaitės – Batorienės šeimos nariai iš Aragoniečių pusės (p.s. karalienės Bonos mama Elžbieta Aragonientė buvo Bario kunigaikštystės valdovė).
Pašventinta vėliava- dovana Savivaldybei
Čia, Dievo malonių gausiame Gargano pusiasalyje, pirmą kartą parapijos istorijoje jos gausi bendruomenė dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo kunigas Mindaugas Stonys ir Marius Dyglys. Šventovę tikintieji pasiekė giedodami gražioje eisenoje ir nešdami visų iškilmėse dalyvavusių vyskupų, kunigų ir kardinolo R. Makricko pašventintas Lietuvos bei Gargždų vėliavas. Pastaroji bus padovanota Klaipėdos rajono savivaldybei.
Piligrimystės istorija liudija, kad kelionės vis tik nėra konkreti vieta, bet eigoje nutikę įvykiai, pažintys, patirtys, gimusios idėjos. Šioje piligriminėje kelionėje gimė didžiulė bendrystė tarp mūsų rajono gyventojų, daug jų dalinosi apie sugražintą drąsą ir ramybę.
O mes, piligrimai, švęsdami 2025 Krikščionybės Jubiliejaus Metus, esame paraginti popiežiaus Pranciškaus: „„Nuo šiol leiskimės patraukiami vilties, kad ji per mus pasklistų tiems, kurie jos trokšta. Tegul mūsų gyvenimas jiems byloja: „Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu!“ (Ps 27, 14). Tegul vilties stiprybė pripildo mūsų dabartį, kai su pasitikėjimu laukiame sugrįžtant Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuriam šlovė ir garbė dabar ir ateinančiais amžiais“.
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos inf.
