Jaukas regionų naujakuriams – parama būstui

Gargždiškės Egidijos Rudytės-Kmitės šeima jau kitąmet ketina pasinaudoti parama pirmajam būstui įsigyti.

Įsigyti nuosavą būstą svajojančioms jaunoms šeimoms sužibo viltis. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau nuo 2018 m. liepos planuoja 15 proc. kompensacijas įsigyjantiesiems būstą regionuose. Taip siekiama darbingo amžiaus jaunimą atgrasyti nuo emigracijos, sudaryti jiems sąlygas įsitvirtinti tėvynėje, o kartu gaivinti regionus.

Įstatymo projektą dar turi palaiminti Vyriausybė ir Seimas, svarstysiantis šį klausimą pavasario sesijoje.

Kompensuos 15 proc.

Siūloma kompensacija – 15 proc. Tiek siekia pradinė įmoka imant banko paskolą. Tris ar daugiau vaikų auginančioms šeimoms galėtų būti suteikta 20 proc. kredito sumos. Tačiau pagal iniciatyvą, būsto kredito suma jaunoms šeimoms iki 35 metų negali būti didesnė nei 87 tūkst. eurų. Parama šeimoms būtų skiriama nevertinant jų turto ir pajamų.

„Jau kitais metais planuojame su vyru pasinaudoti šia parama. Kol kas nuosavo būsto neturime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva sveikintina. Reikia padėti jauniems žmonėms, juk jiems visada būdavo pagalba. Kitu atveju nuo ko atsispirti, kaip įsitvirtinti?“ – retoriškai klausia gargždiškė, du mažamečius vaikus su vyru auginanti Egidija Rudytė-Kmitė. Niekam ne paslaptis, kad iki šiol daug jaunimo pirmajam įnašui už nuosavą būstą užsidirba emigracijoje. Dalis jų ten „užsikabina“ ir net nebegrįžta į tėvynę.

„Esminis tikslas yra jauniems žmonėms, turintiems kvalifikaciją ir kompetenciją, galintiems kurti pridėtinę vertę čia, Lietuvoje, suteikti sąlygas čia gyventi ir dirbti“, – viešai yra sakiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė.

Biudžete numatyti 2 mln. Eur

Skelbta, jog teisę į paramą turėtų tos šeimos, kuriose bent vienas iš sutuoktinių turi darbą regione, kuriame planuojamas pirkti būstas. Vienas iš sutuoktinių taip pat galės būti vietinio juridinio asmens steigėjas ar dalyvis. Valstybės paramą įsigyjant būstą taip pat galės gauti šeima, kurios vieno narių profesinė kvalifikacija atitinka regiono pasirinktą prioritetinę ekonominės raidos kryptį.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis „Bangai“ teigė, kad kompensacijas jaunoms šeimoms numatantis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2018 m. liepos, tad biudžete jau numatyti 2 mln. Eur. Skaičiuojama, jog iki 2020 m. parama turėtų pasinaudoti daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių.

Šią žinią išgirdusi gargždiškė Vidmantė Jonauskienė tik atsiduso, mat ji su vyru būstą Gargžduose įsigijo dar 2016-aisiais. Už dviejų kambarių butą su holu mokėjo 53 tūkst. Eur. „Ėmėme paskolą. Pamenu, dar kažkas rekomendavo apsilankyti Savivaldybėje, pasiteirauti dėl paramos jaunoms šeimoms. Taip ir padariau. Man buvo išties suteikta išsami informacija. Su vyru atitikome visas sąlygas. Tačiau mūsų pajamos buvo per didelės, ir paramos negavome. Gaila. Jei dabar bus neatsižvelgiama į pajamas, tai bus didžiulė paspirtis jaunoms šeimoms. Juk pirmasis įnašas bankui tikrai yra nemažas“, – kalbėjo beveik dvejų metukų sūnų auginanti Vidmantė. Tiek ji, tiek vyras dirba Klaipėdoje, tačiau abu norėjo gyventi tik Gargžduose.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS: „Pritariu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui plėsti ir tobulinti paramos įsigyjant pirmąjį būstą įstatyminę bazę. Manau, paramą reikėtų suskirstyti į keturis blokus:

  1. Parama šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą, kurių pajamos leidžia gauti banko kreditą. Šiuo atveju valstybė skirtų jaunai šeimai 15 procentų būsto vertės dydžio negrąžinamą paramą. Parama turėtų būti ne didesnė kaip (87000 x 0,15) 13 050 Eur. Savivaldybės prie šios paramos galėtų prisidėti dar 15 procentų suma nuo būsto vertės ir ši negrąžinama parama būtų naudojama pirmųjų metų įmokoms mokėti. Pirmojo bloko parama galėtų pasinaudoti visi jauni žmonės nuo 18 metų, nepriklausomai nuo šeimyninio statuso. Amžiaus viršutinės ribos reikėtų neriboti, nes jauni žmonės dažnai peržengia 35 metų ribą, kol šeimyninės pajamos tampa pakankamos gauti banko kreditą. Ši parama būtų pagrindinė (bazinė) ir galiotų visoje šalyje, nepriklausomai nuo savivaldybės ekonominio išsivystymo lygio ir regionų specializacijos.

  2. Papildoma parama šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą specializuotuose regionuose, kad būtų išvengta specialistų trūkumo (pvz., gydytojų, mokytojų ir t. t.). Pagal šiame bloke išvardintus kriterijus, papildoma parama tiek valstybės, tiek savivaldybės galėtų būti iki 10 procentų didesnė negu numatyta pirmajame bloke. Kitos paramos sąlygos turėtų išlikti nepakitusios.

  3. Municipalinio (savivaldybių) būsto suteikimas šeimoms, kurių pajamos su valstybės bei savivaldybės parama neleidžia gauti kredito būstui įsigyti. Šiuo atveju municipalinių būstų pirkimą (statybą) lygiomis dalimis turėtų finansuoti Vyriausybė kartu su savivaldybe. Reikia pasakyti, kad šiuo metu eilėje municipaliniam būstui gauti liks daugiau negu 60 šeimų, nes ES lėšų pagalba bus nupirkta tik 16 butų.

  4. Žemės sklypų suteikimas (sklypo įsigijimo išlaidų kompensavimas), jeigu jauna šeima to pageidauja. Paramos dydis ir kriterijai analogiški baziniams išdėstytiems pirmame punkte.

  Vyriausybė kartu su savivaldybėmis turėtų parengti naują jaunų žmonių aprūpinimo būstais (žemės sklypais būstui statyti) programą. Programoje reikia įtvirtinti nacio­nalinį įsipareigojimą, kad parama būstui įsigyti turėtų būti įgyvendinta per 5–8 metus nuo prašymo įteikimo dienos.

Tai žinotina

• Iki šiol valstybės remiamų būsto paskolų teikimas susietas su šeimos pajamomis, o paramos dydis, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir kitų sąlygų, gali sudaryti 10 arba 20 proc. kredito sumos. Skelbta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šios programos atsisakyti neketina, tik siūlo ją dar labiau diferencijuoti, įvedant papildomą 15 proc. kompensaciją.

Agnė ADOMAITĖ

Asm. archyvo nuotr.