Jauki mokytojų namo aplinka traukia akį
Vėžaičiuose daugiabutyje apsigyvenę mokytojai įrodė, kad ir čia galima sukurti jaukią, šeimynišką aplinką. Erdvią teritoriją puošia gėlių kompozicijos, mažosios architektūros elementai, o renovuoto namo jaukioje laiptinėje eksponuojami praeitį menantys muziejiniai eksponatai. Ieškantiesiems šio daugiabučio namo vietiniai gyventojai neretai nurodo, kad tai daugiabutis, prie kurio žydi daug gėlių.
Privatizavo, bet nepasidalijo
Apsilankiusieji Liepų gatvės pradžioje, prie vadinamo mokytojų daugiabučio namo, nustemba išvydę išpuoselėtą aplinką tarsi privačioje sodyboje. Jau įsibėgėjęs ruduo – atšvęsta Mokytojų diena, bet erdvioje teritorijoje dailiai nupjauta veja, tebežydi gėlės, jaukumo teikia mažosios architektūros elementai, statiniai. Įspūdingai atrodo virš garažų žydinčios gėlių kompozicijos. „Jomis papuošti mintis šovė Aloyzui Meižiui – ir pražydo mūsų garažai. Mūsų gyventoja Danutė, estetė, net pas floristę užsako gėlių kompozicijas. Aš pati sodinu begonijas – įvairiaspalvių esu sukaupusi“, – atskleidė Saulė Rudaitytė. Dėmesį traukia ant garažų sienų pritvirtinti seni darbo įrankiai – praeities akcentai.
Gyventojai, prie savo daugiabučio namo privatizavę žemės sklypą, jo nepasidalijo ruoželiais – tai bendra nuosavybė. Kiekvienas tvarko pasirinktą sklypelį savo būsto pusėje, sodina gėles. Antai Lidijos Meižienės gėlynėlis, atokiau – Aušros Syminienės kampelis, kuriame pavasarį pražysta žibutės.
„Kas ką sugebame, kas prie širdies, tą ir darome“, – kalbėjo S. Rudaitytė. „Kas turi laiko, pjauna žolę, šluoja ar gėles sodina“, – patikslino Virginijus Jonauskas.
Kai kurie savininkai sumeistravo pavėsines, bet naudojasi visi. Būstų šeimininkai kieme pasisodino po obelaitę ir jau skina obuolius.
Laiptinėje – muziejėlis
Prieš porą metų gyventojai ryžosi renovuoti savo daugiabutį. Pastatas nušvito, ir šildyti reikia mažiau. Jaukioje namo laiptinėje ant sienų išmoningai sukomponuoti praeitį menantys daiktai, knygos. Šio muziejėlio įkūrėjas – A. Meižys. Matematikos mokytojas, turintis auksines rankas, besidomintis ir senoviniais daiktais, apgailestavo, jog žmonės išmeta daug vertingų senų daiktų – naikina praeities atminimą. Jis turi šių sukaupęs ir nori, kad pamatytų kiti, todėl kai kuriuos pakabino laiptinėje. Aloyzui nesvarbu, kad nuo eksponatų tenka valyti dulkes. Labiau jaudina tai, kad vieniems ši ekspozicija graži, o kitiems – tik senienos, kurios trukdo. „O man atrodo, jeigu yra laisvas kampelis, tai kodėl jo neužpildyti įdomiu daiktu“, – retoriškai ištarė pašnekovas. „Visi skirtingi esame, bet esame bendruomenė, sutarianti, toleruojanti“, – patikino S. Rudaitytė.
Saugo savo idiliją
Šešios jaunos pedagogų šeimos, dirbusios Vėžaičių mokykloje, tryško džiaugsmu prieš 31 metus įsikūrusios miestelyje mokytojams pastatytame daugiabučiame name. „Subrendome kartu su Nepriklausomybe“, – šypsojosi gyventojai. Dauguma čia tebegyvena iki šiol, tapo neišardoma bendruomene. Vienai šeimai išsikrausčius iš šio namo, butą įsigijo kaimynas. Anapilin išėjus kito būsto savininkei, daugiabučio bendruomenė sukruto, kas jame apsigyvens. Niekas nenorėjo, kad būtų sugriauta dešimtmečius kurta idilija, susiklausymas, susigyvenimas. Taigi ne be pačių gyventojų pastangų čia atsikėlė mokyklos darbuotoja. „Esame visi savi, gerai pažįstame vieni kitus“, – džiaugėsi S. Rudaitytė, buvusi mokyklos direktorė. „Mums čia gera“, – atitarė kaimynas V. Jonauskas, šio namo komendantas nuo pat įkurtuvių.
Kai kurie šio mokytojų namo gyventojai dar mokykloje su mokiniais šventė Mokytojų dieną, o kiti, sulaukę užtarnauto poilsio, jau gyvena dėl savęs. Bet visus vienija grožio pajautimas, noras gyventi jaukioje aplinkoje, nors tai kainuoja. Čia malonu sugrįžti ne tik patiems, bet ir jų draugams, pažįstamiems. Prabanga gyventi čia.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
