Jauna doviliškių šeima puoselėja įkurtą verslą

Jurgučių šeima, Vokietijoje gyvenusi net 7 metus, sugrįžo į Lietuvą.

Viktorija ir Laimonas Jurgučiai Vokietijoje gyveno net 7 metus, tačiau artėjant šeimos pagausėjimui sugrįžo į Tėvynę. Klaipėdos rajone, Doviluose, abu ryžosi savo verslui ir įkūrė autoservisą „Autovyka“. Viktorija kalba atvirai: Lietuvoje jaunai šeimai pradėti verslą buvo labai sunku, tačiau įgyvendinama vyro svajonė motyvuoja dirbti ir nenuleisti rankų.

Pažadai liko neišpildyti

V. Jurgutė pasakojo, kad dar prieš grįždami į Lietuvą 2018 m. gruodį dalyvavo planuojantiesiems grįžti į Lietuvą susitikime su tuomečiu Klaipėdos rajono savivaldybės meru, kitais savivaldos atstovais. „Kalbėjome ir apie vaikų darželį, galimybę gauti paramą jaunai šeimai būstui įsigyti, taip pat paramą verslo pradžiai Klaipėdos rajone. Deja, nieko taip ir negavome“, ‒ neslepia nuoskaudos Viktorija. Esą paramos būstui negavę, nes ilgus metus negyveno Lietuvoje, verslui – reikėjo laimėti projektą, o autoservisas rajonui pasirodė neaktuali paslauga. Su darželiu taip pat nepasisekė: įvyko nesusipratimas ir prašymas, parašytas prieš dvejus metus, dar laukiantis kūdikio, nebuvo įregistruotas. „Labiausiai piktina tai, kad patiems doviliškiams nėra prioriteto gauti darželį. Suprantu, kai vežami vaikai iš aplinkinių kaimelių, tačiau, kai žinau, kad čia, į Dovilus, veža net iš Gargždų – man keista“, ‒ nuoširdžiai stebėjosi Viktorija. Moteris pridūrė, kad visgi kitiems metams žinios optimistiškos – jų šeima sąrašo viršuje, o Viktorijai pradėjus studijuoti, jai suteikiamas prioritetas. Ji šiuo metu studijuoja Klaipėdos turizmo mokykloje buhalterinę apskaitą.

Įsikūrė gimtuosiuose Doviluose

Jurgučių šeima, nors Tėvynėje ir patyrė neišpildytų pažadų kartėlį, tačiau kol kas nesvarsto grįžti į užsienį. Tuo labiau, kad Dovilai yra Laimono gimtinė, šalia autoserviso – jo senelio statytas namas, kuriame jauna šeima ir apsigyveno.

Nedidelės įmonės įkūrėjai kasdienybėje susiduria su išbandymais, įvairių inspekcijų patikrinimais, bet darbštumas ir atkaklumas yra jų pačių varomoji jėga.

Šeimos versle Laimonas dirba automechaniku, o Viktorija padeda su dokumentacija. „Pandemijos metai itin sunkūs, ‒ guodėsi pašnekovė. ‒ Prasidėjus karantinui netekome beveik pusės pajamų. Daug žmonių dirba nuotoliniu būdu, tad nereikia mašinų į darbą važinėti. Tiesa, džiugina tai, kad turime jau ir nuolatinių klientų, kurie tvarkosi automobilius būtent mūsų servise.“

Autoserviso „Autovyka“ verslo įkūrėjai yra šonaslydžio sporto gerbėjai, tad pagal galimybes remia šonaslydininkus: su perspektyviu vairuotoju Jonu Jastrumsku įkūrė asociaciją „Style matters“.

Labiausiai patiko tvarka

Pašnekovės teigimu, Vokietijoje kitokia sistema ir tvarka. „Pavyzdžiui, Lietuvoje esame įpratę daugelį reikalų tvarkyti telefonu. Ten klausimai sprendžiami elektroniniu paštu. Į valstybines ar kitas įstaigas parašęs el. laišką gausi aiškų atsakymą – juodu ant balto parašytą“, ‒ teigė Viktorija. Jai labiausiai patiko tai, kad vokiečiai itin pareigingai dirba sau mielą darbą, o visuomet įstaigose, vaistinėse ar parduotuvėje žmonės pasitinkami su šypsena, draugiškai aptarnaujami. Tiesa, Vokietijoje skatinama, kad ir nemokantys kalbos stengtųsi kalbėti vokiškai. Tuomet ir vokiečiai labai stengiasi, kad kuo greičiau išspręstų problemą, padėtų, kuo gali.

Viktorija šypsodamasi pasakojo, kad iš Vokietijos „parsivežė“ naujų įpročių: langų valymą ir drabužių lyginimą. „Vokiečiai tarsi pamišę dėl tvarkos. Jų namų langai visada blizga, visus rūbus, net ir apatinius, patalynę jie lygina. Tvarkosi ir kiemuose: veja visuomet nupjauta, gėlynai tvarkingi, o krūmai – apkarpyti, ‒ vokiečių gyvenimo būdo ypatumus vardijo Viktorija. ‒ Taip pat vokiečių tvoros – neaukštos, ne taip, kaip mes Lietuvoje pasistatome tokią, kad nė nesimatytų kiemas.“

Ypatingas progų paminėjimas

Viktorija minėjo, kad vokiečiai mėgsta šventes, o apie namuose vykstančią sukaktį ar šventę praneša visiems. „Yra tradicija: kai gimsta vaikas, artimieji lauke ištempia virvę ir ant jos prikabina vaikiškų rūbų, sauskelnių – ant jų užrašo vaiko svorį, ūgį. Kai važiuoji miestelyje, matai, kuriuos namus aplankė laimė“, ‒ su šypsena pasakojo pašnekovė. Panašiai švenčiami ir gimtadieniai: jeigu vaikinui jubiliejus, o jis dar nevedęs, kieme iškabina kojines, jeigu švenčiamos vestuvės – iš šieno padaroma nuotaka ar jaunikis. Taip pat Vokietijoje populiaru rengti kalėdines muges.

Keisčiausias dalykas pasirodęs Viktorijai – tai, kad bulvinius blynus vokiečiai valgo su obuoliene. „Niekaip šito negalėjau suprasti. Bet kaip skanu…“ ‒ vokiečių virtuvės subtilybes atskleidė pašnekovė.

Monika CALZONAITĖ
Pašnekovų asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content