Jauni žmonės žvalumą sieja su vegetarizmu

Mūsų laikraščio „Jauniklių pastogės“ jaunieji korespondentai pasidomėjo vis labiau populiarėjančia vegetarine mityba, kuria domisi ir jaunimas. Pakalbinę visuomenės sveikatos priežiūros specialistę Rasą Žiūrienę, jiedu sulaukė išsamių atsakymų, kuriais dalijasi su visais skaitytojais.

– Ar tiesa, kad vegetarų gyvenimo trukmė ilgesnė negu įprastai besimaitinančių žmonių?

– Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.

– Su kokiomis problemomis susiduria vegetarai?

– Yra atlikti moksliniai tyrimai, kad nevalgant mėsos per tam tikrą laiką organizmas nebegamina gyvuliniam baltymui apdoroti reikalingų fermentų. Mėsai virškinti reikalingas fermentas vėl gali pradėti gamintis, jei žmogus pradės po truputį valgyti mėsą ir pratinti prie jos organizmą.

– Jei žmogus nebevalgo mėsos produktų, ar vis tiek gauna visų medžiagų, reikalingų organizmui?

– Kadangi vegetarai atsisako tam tikrų maisto produktų, jie praranda galimybę iš jų gauti ir tam tikrų maistinių medžiagų. Tad pirmiausia rekomenduojama pasikalbėti su specialistu, kuris patartų, kaip keisti mitybą, kad ji bet kokiu atveju būtų visavertė ir naudinga, o ne žalinga. Svarbu stebėti pokyčius organizme nuo tada, kai pakeičiate mitybą. Jeigu atsiranda koks nors maisto netoleravimas, skrandžio ar žarnyno skausmai, reikėtų kreiptis į gydytoją, galbūt jūs negalite būti vegetaru.

– Ar organizmui svarbu, kokius augalinės ar gyvulinės kilmės elementus jis gaus?

– Kai kurias medžiagas organizmas gali pasigaminti tuomet, kai yra optimali subalansuota mityba, net jei vegetariška. Geležis neturi dingti iš organizmo, o yra žmonių, kurių organizmai ir taip nėra linkę pasisavinti viso šio elemento.

Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Tai būtų mėsa, žuvis, jūros gėrybės, liesi rūgusio pieno produktai, kiaušiniai – jie nepakeičiami, nes visaverčiai, todėl rekomenduojama nors su kažkuria maisto grupe jų gauti. Taip pat organizmui naudingi ir pakeičiamieji (augaliniai) baltymai, kurie liaudiškai vadinami nevisaverčiais. Bet gyvūniniai baltymai biologiškai vertingesni, nes juose, palyginti su augaliniais baltymais, yra daugiau tokių aminorūgščių, kaip triptofanas, lizinas. Su maistu žmogus turi gauti abi baltymo rūšis – ir visaverčius, ir nevisaverčius, nes juose skirtingos amino rūgštys, bet visos vienodai svarbios.

Būti vegetaru – ne kančia

Kažkur toli ieškoti gyvų vegetarizmo pavyzdžių tikrai nereikia, užtenka pasidomėti savos mokyklos mokiniais. Taigi padarius apklausą, pavyko sužinoti, kas jie tokie, o vieną iš „Vaivorykštės“ gimnazijos vegetarių teko ir pakalbinti. Lugnė, 3 klasės gimnazistė, vegetare tapo prieš maždaug dvejus metus. Kodėl pasirinko tokią mitybą? Moksleivė prisipažino, kad visada nelabai mėgo mėsą. Be to, mitybą reikėjo keisti ir dėl odos. Tad Lugnė nutarė visai ją išbraukti iš mitybos raciono. Kartais dėl tokio pasirinkimo mergina išgirsta kokį juokelį, bet teigia, jog patyčių nėra sulaukusi. Taip pat gimnazistė neslėpė savo neįnoringo dienos valgiaraščio: „Pusryčių nevalgau, pietums renkuosi makaronus arba bulves, sriubą, daržoves. Vakarienei dažniausiai valgau tą patį, ką ir per pietus, o užkandžiauju obuoliais, bananais, kokosais, sūreliais.“ Visgi būna tokių dienų, kai labai norisi mėsos, bet, turėdama stiprią valią, sugeba pagundai atsispirti. Anot jaunosios vegetarės, šiuo metu ji jaučiasi daug žvalesnė ir gyvybingesnė nei anksčiau.


  • Garsūs Lietuvos vegetarai – dainininkas Andrius Mamontovas, krepšininkė Lina Pikčiūtė, modelis Vaida Skaisgirė, žurnalistė Živilė Vaškytė.

Robertas MACIUS, Rugilė ŽILEVIČIŪTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių