Jaunimas jaunai Lietuvai
Trys jauni, veiklūs, protingi ir įdomios studijų bei darbo patirties užsienyje įgiję jaunuoliai penktadienio rytą ja dalijosi su Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistais. Moksleiviams jie pasakojo apie tarptautinio išsilavinimo naudą, jaunos asmenybės tobulėjimo galimybes studijuojant bei dirbant užsienyje. Visi trys jauni žmonės akcentavo, kad savo ateitį įsivaizduoja tik Lietuvoje. Čia jie mato puikias savirealizacijos galimybes bei yra pasirengę daryti įtaką svarbiems procesams, formuojantiems mūsų jaunos valstybės ateitį.
Tarptautinė patirtis svarbi
Olandijoje, Mastrichto universitete, Europos studijų programą baigusi gargždiškė Neringa Stroputė pasakojo, jog būtent šiame universitete jai su dviem draugais Luku Savickiu ir Arnoldu Pikžirniu gimė idėja aplankyti Lietuvos mokyklas ir paruošti diskusinio pobūdžio paskaitą apie tarptautinės patirties svarbą. Arnoldas Mastrichto universitete įgijo geopolitikos bakalauro laipsnį, o šiuo metu viename Londono universitete beveik baigia geopolitikos ir teritorinio saugumo magistro studijas. Lukas tarptautinių santykių bakalaurą įgijo Jorko universitete Didžiojoje Britanijoje, o Europos viešųjų reikalų magistro studijas baigė Mastrichto universitete. Šiuo metu jis vienintelis iš trijų jau yra grįžęs į Lietuvą ir dirba agentūroje „Investuok Lietuvoje“. Tačiau po studijų grįžti atgal į gimtinę planuoja ir Neringa su Arnoldu. Po bakalauro studijų metų pertrauką nusprendusi padaryti Neringa artimiausiu metu turėtų gauti atsakymą iš universitetų, į kuriuos kreipėsi su prašymu priimti studijuoti. Magistro studijas mergina ketina rinktis Švedijos, Vengrijos arba Didžiosios Britanijos universitetuose.
Pertrauka padėjo susivokti
„Vaivorykštės“ gimnaziją baigusi Neringa priėmė ne itin populiarų ir gana skeptiškai tiek giminių, tiek draugų vertintą sprendimą – metus pailsėti nuo akademinės veiklos ir iškart po mokyklos baigimo niekur nestoti. „Metus keliavau po įvairias šalis ir dirbau. Tai man suteikė galimybę save išbandyti. Patirtis svetimose šalyse, kur nėra savos aplinkos, tėvų, draugų, man padėjo užaugti, subręsti ir išmokti tokių dalykų, kurių niekada neišmoktum būdamas savoje aplinkoje. Dabar galiu sakyti, jog tie metai pakeitė mano gyvenimą. Turėjau laiko susivokti, ko išties noriu, kas man įdomu ir pasirinkti patinkančias studijas“, – pasakojo mergina.
Lukas prisiminė, kad studijų kryptį jam padėjo pasirinkti visuomeninė veikla. Dar mokydamasis mokykloje vaikinas buvo aktyviai įsitraukęs į ją, buvo Lietuvos moksleivių parlamento narys. Renkantis specialybes abiturientams Lukas patarė paanalizuoti, kokios profesijos šiuo metu perspektyviausios, kokiose srityse darbuotojų labiausiai trūksta. „Statistika tokia, kad daug labiau reikia tiksliųjų mokslų atstovų, jiems daug lengviau rasti geresnį ir geriau apmokamą darbą. Todėl, jei abejojate tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų, rinkitės juos“, – patarimus dalijo Lukas.
Pradžia sunki
Prisiminę savo pirmuosius studijų metus jaunuoliai vieningai tikino, kad pradžia buvo sunki. „Pirmas pusmetis yra krizinis. Per jį tu arba susidoroji su sunkumais ir prisitaikai prie aplinkos, arba ne. Man sunkiausi buvo pirmi keli mėnesiai, kai reikėjo adaptuotis prie paskaitų anglų kalba. Iš pradžių buvo išties sudėtinga, bet vėliau persilaužiau. Ramina tai, jog visi studentai iš pradžių būna panašaus lygio, visiems yra vienodai sunku“, – pasakojo Neringa. Sunkiausi pirmi studijų mėnesiai buvo Arnoldui. „Vienas baisiausių mano gyvenimo periodų buvo, kai atvažiavau į Mastrichto universitetą, įsikūriau kelių kvadratinių metrų kambarėlyje, o tada prasidėjo. Lietuvoje buvau moksleivių parlamento narys, kelerius metus vadovavau vienai didžiausių jaunimo politinių organizacijų, todėl pats save aukštai vertinau, Olandijoje ieškojau darbo, bet ne bet kokio. Tačiau labai greitai nusileidau ant žemės, supratau, jog niekam čia manęs nereikia, kad nieko negaliu ir esu niekas. O dar studijos parodė, jog gerokai trūksta žinių. Pirmo egzamino neišlaikiau, iš anglų kalbos egzamino gavau 4, nors valstybiniame egzamine buvau gavęs 98 procentus. Atrodė, jog nieko nesugebu: nei mokytis, nei susirasti darbo, nei savęs išlaikyti. Bet vieną dieną susiėmiau, susiradau paprastą, nekvalifikuotą darbą, aktyviau kibau į mokslus ir gyvenimas ėmė šviesėti“, – savo patirtimi dalijosi vaikinas. Nekvalifikuotus darbus studijuojant dirbti teko ir Neringai, ir Lukui. Jaunuoliai tvirtino, jog suderinti darbą ir studijas sunku, bet tikrai įmanoma. „Daug kas iš mūsų bendraamžių sako, jog dėl darbo nukenčia studijos. Tai tikrai netiesa. Galiu garantuoti, kad tą laiką, kurį nedirbtumėte, jūs žiūrėtumėte serialus ar kitaip maloniai leistumėte laiką“, – sakė Arnoldas. Jam pritarė ir Neringa, kuri tikino, jog studijų ir darbo derinimas labai pagerina laiko planavimo įgūdžius. „Kuo daugiau veiklos turi, tuo labiau išmoksti visur spėti, nesureikšminti smulkmenų, koncentruotis į tai, kas svarbiausia. Todėl norinčiuosius studijuoti užsienyje, bet bijančiuosius, jog to daryti negalės dėl finansinių aspektų, galiu nuraminti. Susirasti darbą ir pačiam save išlaikyti neprašant paramos iš tėvų tikrai įmanoma“, – drąsino mergina.
Nusiteikę patriotiškai
Jauni ir veiklūs jaunuoliai studijuodami užsienyje spėjo ne tik mokytis, užsidirbti pragyvenimui, bet dar ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Trys jauni žmonės nusiteikę itin patriotiškai. Visi jie net neabejoja, jog užsienyje įgytą patirtį ateityje pritaikys Lietuvoje. „Kuo daugiau keliauji, tuo labiau įsitikini, kad tavo vieta yra tėvynėje, jog savo šalyje jautiesi geriausiai. Iš kelionių, bendravimo su daugybe įvairių žmonių gauni labai daug naudos. Tačiau būtina grįžti į Lietuvą, nes čia reikia padaryti labai daug. Mes esame jauni, Lietuva taip pat jauna, daug kas čia nėra idealu, bet juk visi pokyčiai priklauso nuo mūsų. Turime neeilinę galimybę kurti savo šalį, daryti įtaką procesams“, – entuziastingai kalbėjo Neringa. Jai pritarė ir Lukas su Arnoldu, kurie taip pat įsitikinę, jog jų vieta Lietuvoje. „Įsivaizduokime, jog yra pastatytas namas, į kurį su savo šeimomis įsikeliame ir kurį patys turime įsirengti. Po truputį dažome ir dekoruojame sienas, kuriame interjerą, statome baldus… Lygiai taip pat mes kuriame ir savo valstybę. Aišku, mes visada galime pasirinkti gyvenimą viešbutyje, kur gyvensime labai patogiai, kur kasryt bus paruošti pusryčiai, sutvarkytas kambarys, pervilkta patalynė. Tik klausimas, ar ten mes jausimės kaip namie?“ – gražiu palyginimu paskaitą baigė Arnoldas.
