Jaunimo vasaros darbai: ar pildosi lūkesčiai?
Vasaros sezonu beveik kiekvienas jaunas žmogus nori užsidirbti pinigų savo svajonėms pildyti. Klaipėdos rajono savivaldybė suteikė galimybę darbdaviams gauti piniginę kompensaciją už įdarbintus nepilnamečius, o jaunuoliams ‒ progą išbandyti savo jėgas naujose srityse.
Skatina abipusį susidomėjimą
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė, jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė dėstė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė, skirdama kompensacijas, skatina darbdavius vasaros atostogų metu įdarbinti kuo daugiau nepilnamečių: „Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programos (toliau ‒ Programa) tikslas ‒ teikti pagalbą jauniems žmonėms supažindinant juos su įvairiomis profesijomis, skatinti juos susirasti pirmąjį darbą, padėti pamatyti ir realiai išbandyti įvairias darbo sritis ir veiklų procesus.“ Pasak pašnekovės, šią Programą iš dalies būtų galima laikyti novatoriška todėl, kad vienu metu yra sprendžiamos tiek darbdaviams, tiek jaunuoliams aktualios problemos ir siekiama tikslų, tokių kaip jaunuolių savarankiškumo, iniciatyvumo ir verslumo ugdymas, galimybė jaunuoliams rinktis norimą veiklą iš daugelio potencialių darbdavių sąrašo Klaipėdos rajone, darbdavių įtraukimas į ugdymo procesą ir t. t. A. Radžienė informavo, jog šiais metais Programa yra vykdoma jau 3 metus iš eilės. 2020 m. jos įgyvendinime dalyvavo 13 Klaipėdos rajone veikiančių įmonių, kuriose buvo įdarbinta 20 jaunuolių, o bendrai darbdaviams iš Savivaldybės biudžeto išmokėta 10 520 eurų darbo vietų išlaikymo kompensacijų. 2021 m. dalyvavo 28 Klaipėdos rajone veikiančios įmonės, 1 verslininkų asociacija ir 3 individualia veikla užsiimantys asmenys, kurie bendrai įdarbino 61 jaunuolį. Programoje dalyvavusiems darbdaviams buvo išmokėta 27 295 eurai.
Rekomenduotų ir draugui
„Atliktoje jaunuolių, dalyvavusių Programoje, apklausoje net 80 proc. iš jų pasisakė, kad darbas patenkino jų lūkesčius ir 78 proc. jaunuolių atsakė, kad rekomenduotų savo darbo vietą kitą vasarą savo draugui. Apklausus darbdavius, daugelis atsakė, jog jaunuoliai dirbo gerai ir buvo drausmingi“, ‒ atkreipė dėmesį pašnekovė. Paklausta, kokių įmonių darbdaviai pasiūlė daugiausia darbo vietų, A. Radžienė atsakė, kad 16 darbo vietų jaunuoliams siūloma Drevernos uoste poilsio pramogų komplekse, apgyvendinimo sektoriuje su suteikta gyvenamąja vieta, maitinimu ir pramogomis laisvomis nuo darbo dienomis. 10 darbo vietų siūlo UAB „AR Šiauliai“ Priekulės seniūnijoje, Venckuose, į pagalbinių darbininkų parduotuvėje, barmenų, padavėjų, virėjų padėjėjų pozicijas taip pat su maitinimu. Po 8 darbo vietas jaunimui siūlo UAB „Vestmarė“ Radailiuose „Dino parke“ ir UAB „Ruslytas“ „Infinity vandens parkas“ Gargždų skaidriajame karjere. „Dauguma darbdavių jaunuoliams siūlo minimalų Lietuvos Respublikos nustatytą atlygį“, ‒ pridūrė Savivaldybės administracijos vyr. specialistė. Anot pašnekovės, darbdaviams, dalyvaujantiems Programoje, per mėnesį skiriama 300 eurų darbo užmokesčio kompensacija už pilnu etatu įdarbintą jaunuolį, o jeigu jis dirba ne visu darbo krūviu, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal faktiškai dirbtą laiką. „Nekompensuojamos išlaidos: viršvalandžiai, atostoginiai, nedarbingumas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o kompensuojamų išlaidų periodas – nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Vienam darbdaviui kompensuojama ne daugiau kaip už 3 įdarbintus jaunuolius“, ‒ sakė A. Radžienė.
Renkasi dominančias vietas
Pasak A. Radžienės, balandžio mėnesį darbdaviai, pageidaujantys dalyvauti Programoje, registravosi nurodydami siūlomų darbo vietų pobūdį, grafiką, mėnesio atlygį, pageidavimus kandidatams, planuojamų įdarbinti jaunuolių skaičių, o po to ši surinkta informacija viešinama jaunimui, pateikiant darbdavių suvestinę. „Pasirinkę dominančias darbo vietas jaunuoliai siunčia darbdaviams savo gyvenimo aprašymus, motyvacinius laiškus ir dalyvauja darbo pokalbiuose. Šiame procese jaunuolius konsultuoju aš ir Gargždų atviro jaunimo centro darbuotojas praktinių ir verslumo įgūdžių ugdymui Aivaras Buitkus (toliau ‒ Mentorius)“, ‒ pasakojo pašnekovė. Ji dėstė, jog Mentorius organizuoja įvadinius mokymus apie darbuotojo teises ir pareigas, saugumo reikalavimus, laiko planavimą ir pan., įteikia „Naujoko darbe atmintinę“, palaiko su jaunuoliais nuolatinį ryšį tam tikslui sukurtoje „Messenger“ grupėje. Taip pat susisiekia su darbdaviu, pasirūpina, kad nepilnamečiam darbe būtų priskirtas kuratorius, teikia pagalbą jaunimui darbo vietoje. Per liepos‒rugpjūčio mėnesius, kaip sakė jaunimo reikalų koordinatorė, Mentorius aplanko jaunuolį mažiausiai du kartus: pirmo aplankymo metu kartu su kuratoriumi įvertina bendrąsias jaunuolio kompetencijas pagal parengtą tam tikrą aprašą, padeda jaunuoliui susidaryti individualų ugdymosi planą darbo įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų progresui pasiekti. O antro aplankymo metu vėl užpildo jaunuolio įvertinimo anketą, įvertina 6 bendrąsias kompetencijas: pažinimo, komunikavimo, asmenines, mokėjimo mokytis, socialines, iniciatyvumo ir kūrybingumo. „Aš organizuoju jaunuolių susitikimą, motyvaciją darbui ir problemų sprendimui – superviziją. Ir galiausiai pažangiausi jaunuoliai yra apdovanojami“, ‒ teigė A. Radžienė.
Ilgametė studento patirtis
Edvinas Laurinavičius, Lietuvos verslo kolegijos antro kurso studentas, pasakojo, kad artėjančią vasarą jau bus 6 kartas, kai jis kažkur darbinsis. „Visus vasaros sezonus praleidau Palangoje, teko dirbti elektrinių paspirtukų nuomos punktuose, padavėju restorane ir barmenu lauko terasose“, ‒ akcentavo pašnekovas. Jis kalbėjo, jog darbą pasirinko Palangoje, nes tai gana populiari turistų vieta, gausu pramogų ir draugiškų, malonių bendraamžių. E. Laurinavičius sakė, kad pirmaisiais metais nėrė į darbą be jokių lūkesčių apie atlyginimą. Tačiau po dviejų sezonų pagrindinis tikslas buvęs gauti nors 1 000 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius, kadangi darbo valandos išties ilgos. Paklaustas apie buvusias darbo patirtis, studentas pastebėjo, kad kuo darbo vieta prabangesnė, tvarkingesnė ir turinti didesnį prestižą, tuo darbo sąlygos sudėtingesnės ir atlyginimas mažesnis: „O naujų, mažų verslų privalumas ‒ skiriamas didesnis dėmesys darbuotojams.“ Pašnekovas sakė, kad jam labiausiai nepatiko padavėjo pozicija, nes įmonės vadovai netinkamai elgėsi su restorano personalu ir tekdavo dirbti net sergant. Todėl E. Laurinavičius davė keletą patarimų darbdaviams, kurie sėkmingai įdarbina jaunimą vasaros metu: „Jie turėtų atskirti arbatpinigius nuo darbo užmokesčio, tad reikėtų didinti atlyginimus tiems, kas dirba aptarnavimo srityje, taip pat stiprinti santykius su darbuotojais, o ne bandyti juos išnaudoti.“
Ir privalumai, ir trūkumai
Anot Evelinos Dargytės, Klaipėdos universiteto pirmo kurso studentės, ji dirbo jau dvi vasaras: pirmąkart buvo kambarių tvarkytoja, kitą ‒ padavėja. Pašnekovė dėstė, kad abu kartus dirbo Drevernos uoste, o šią vietą rinkosi dėl to, nes laisvomis dienomis norėjo grįžti į namus ir dėl draugų įtakos. Kalbėdama apie atlyginimą studentė nesiskundė, tačiau palygino savo darbo privalumus ir trūkumus: „Iš vienos pusės dirbti buvo smagu ‒ susipažinau su naujais žmonėmis: ir su lietuviais, ir su užsieniečiais. Iš kitos pusės ‒ darbas itin varginantis, daug žmonių ir triukšmo, o personalas nedidelis.“ Pasak E. Dargytės, vargu ar į padavėjos poziciją dideliame restorane ji dar norėtų grįžti, bet jėgas išbandyti jaukioje kavinėje arba vaikų darželyje būtų įdomu dėl patogesnio grafiko ir ramesnio darbo. Paklausta, kaip sutardavo su savo darbdaviais, mergina šypsodamasi sakė, jog jie buvo labai malonūs, išklausantys lyg draugai, o užklupus dideliam žmonių pliūpsniui tuoj lėkdavo padėti darbuotojams – plaudavo indus ar pilstydavo gėrimus. „Būtent to ir linkėčiau visiems darbdaviams ‒ netingėti ir padėti saviems darbuotojams, jeigu mato, kad šie nespėja“, ‒ atkreipė dėmesį pašnekovė.
Laukiamas pirmasis iššūkis
Gargždų „Vaivorykštės“ prezidentei Darijai Sermontytei artėjantis vasaros sezonas bus pirmasis, kai ji bandys kažkur įsidarbinti: „Dar niekada neteko kažkur dirbti, nes iki 16 metų buvo sunku susirasti darbo vietą.“ Gimnazistė dėstė, kad konkrečios profesijos vasarai, apie kurią svajoja, ji neturi, tačiau svarbu, kad darbe būtų su kuo bendrauti ir nereikėtų visos vasaros praleisti vienoje patalpoje. „Vis dar laukiu atsakymo, ar mane priėmė, tačiau darbo ieškotis pradėjau kaip ir visi ‒ žiūrinėdama vasaros darbo pasiūlymus moksleiviams internete“, ‒ pasakojo dešimtokė. Pasak pašnekovės, darbas tenkintų tik Klaipėdos apskrityje, kad nereikėtų keliauti kažkur toli nuo namų, o apie atlyginimą dar negalvojo ir sakė, jog turbūt realiausias variantas būtų gauti minimumą. D. Sermontytė samprotavo, koks turėtų būti darbdavys: „Svarbu, kad integruotų nepilnamečius asmenis, nes kiekvienam, norinčiam užsidirbti, turi būti suteikta galimybė įgauti patirties.“
Įdarbinimo programoje 2021 m. dalyvavo 28 Klaipėdos rajone veikiančios įmonės, 1 verslininkų asociacija ir 3 individualia veikla užsiimantys asmenys, kurie bendrai įdarbino 61 jaunuolį. Darbdaviams buvo išmokėta 27 295 eurai kompensacijų.
Egidija JOKUBAUSKAITĖ
