Jaunoji ūkininkė Pjauliuose puoselėja japoniškų grybų ūkį

Šalyje populiarėja egzotiškųjų šitake grybų auginimas. Jaunoji ūkininkė Renata Rimkienė viena iš pirmųjų Klaipėdos rajone įsiveisė jų. Šį netradicinį verslą ji pasirinko todėl, kad nereikalauja didelio žemės ploto, stambių ir staigių investicijų. „Įsivaizdavau, kad greitai, paprastai ir lengvai uždirbsiu pinigų“, – prisipažino ji.

Apmąstytas sprendimas
Pjaulių kaime, Priekulės seniūnijoje, nedideliame jos ūkyje, 30 arų sklype, ant pusantro tūkstančio lapuočių medžių rąstelių pavasarį pradėjo kaltis pirmieji neįprasti grybai. Ūkininkė pasirinkusi dviejų rūšių – ankstyvesnių ir vėlyvesnių. „Kaimynai negalėjo suprasti, kad jie auga ant medžių, o ne žemės paviršiuje, – šypsojosi Renata. – Šitake auginami ir ant substrato – ne tik ant rąstų, bet anie pigesni.“
Savo valdą itin kruopščiai prižiūrinčiai ūkininkei teko ją aptverti, nes grybų kvapas labai traukė stirnas ir šios brovėsi prie šulinio forma sukrautų rąstelių, ant kurių rodėsi gyvybės ženklai. Šis šaltas ir sausas pavasaris suvėlino šitake derlių, nors ir laistė, rąstelius mirkė vandenyje. Pirmuosius šiuos baravyko skonio grybus nupjovė gegužę – sau ir draugams, o didžiojo derliaus tikisi rudenį. Dabar pradeda derėti vasarinės veislės, o iki šalnų turėtų netrūkti žieminės.
Japoniškais grybais Renata susidomėjo apsilankiusi viename Aukštaitijos ūkyje. R. Rimkienė važiavo pas jų augintojus, mokėjo pinigus, kad įsileistų ir parodytų. Ūkininkai nenorėjo dalintis patirtimi – reikėjo ieškoti literatūros, kurios beveik nėra lietuvių kalba. „Auginti japoniškus grybus nebuvo spontaniškas sprendimas – domėjausi pusantrų metų. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai nėra taip paprasta, kaip atrodė“, – prisipažino R. Rimkienė. Ji yra vieno prekybos tinklo parduotuvės vadovė: japoniškų grybų auginimas gamtą mėgstančiai moteriai – papildoma veikla. „Japonijoje šitake grybai auginami dėl priešvėžinių savybių – daug preparatų iš jų gaminama. Jie populiarūs tarp besidominčiųjų sveika mityba. Juos mėgsta veganai, nes turi baltymų, geležies“, – dėstė R. Rimkienė.

Derliaus laukia restoranai
Sukaupusi žinių ir suskaičiavusi, kiek kainuos šis naujoviškas verslas, R. Rimkienė praėjusį rudenį užsisakė alksnių, baltalksnių ir beržų rąstelių. „Pagal japonišką tradiciją šitake grybams labiausiai tinka ąžuolas, bet mus konsultavę amerikiečiai aiškino, jog tinka bet koks lapuotis, tik ne vaismedis. Mūsų zonoje tinkamiausias beržas, – kalbėjo ūkininkė. – Rąstelius supjaustėme 1–1,20 m ilgio, kad patogiau būtų mirkyti tvenkinyje, juos ištraukti.“
Austrijoje pirko šitake grybienos, kurios maišas kainavo 24 eurus, o reikėjo 40-ies. Teko įsigyti specialius įrankius, kuriais šią įskiepytų į medieną. Viename rąstelyje – apie 50 skiepų. „Dirbo visa komanda: vieni gręžė, kiti skiepijo, treti vaškavo skiepą, kad neišlestų paukščiai, neiškristų. Tai truko mėnesį“, – atskleidė Renata. Įveisti šitake grybų ūkį prireikė 8 tūkst. eurų, bet jis vienas didesnių iš esančių šalyje.
Pasodinus grybus, iš rąstelių sukrovė tvarkingus „šulinėlius“ ir stebėjo – rudenį pasirodė pirmieji grybienos ženklai. Šitake grybai užauga per 18–24 mėnesius. „Pirmųjų paragavome pavasarį, o dabar skiname daugiau. Ant vieno rąstelio gali užderėti iki kilogramo grybų, per metus – 3 derliai. Paskaičiavome, kad per metus vidutiniškai nuo vieno rąstelio turėtume gauti apie pusantro kilogramo kokybiškų grybų, – atskleidė ūkininkė. – Jie augs ant rąstelio tiek metų, kol šis supus.“
R. Rimkienė neabejoja, kad investicijos atsipirks. „Bendraujame su keliais restoranais, kurie laukia mūsų grybų. Dabar jie naudoja džiovintus, tačiau nuo šviežių jų skonis skiriasi, – dėstė ūkininkė. – Mes neužauginsime tonų – tik mažai rinkai. Aukštaitijoje už šitake kilogramą prašo 20–25 eurų. Pernai baravykų kg kainavo apie 30 eurų, o mes savo užaugintus grybus planuojame parduoti po 15 eurų už kg.“
Uogininkystės ūkį Jucaičių kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, plėtojantis jaunasis ūkininkas Edvinas Bagdonas taip pat domisi naujovėmis. Jo dėmesį patraukė šitake grybai, kuriuos pasodino pernai pavasarį, tam skyrė arą žemės. Ant tvarkingai sudėliotų beržinių rąstelių jau skleidžiasi gyvybės ženklai. Šaltas ir sausas pavasaris juos suvėlino. „Gal rudenį sudygs, – spėliojo Edvinas. – Šie grybai labai vertingi – tinka ir maistui, ir vaistui.“ Juos realizuoti planuoja turguje, internetu.

Šitake grybai Tolimuosiuose Rytuose žinomi daugiau nei 2 tūkst. metų. Sveikatinimo tikslais buvo naudojami senovės Kinijoje, bet išpopuliarėjo Japonijoje ir vadinami japoniškais grybais – ši šalis didžiausia jų augintoja pasaulyje.
Šitake išvertus – ąžuolo grybas. Jis turtingas baltymų, kalio, niacino, B grupės vitaminų, kalcio, magnio ir fosforo. Tai labai skanus grybas, kurio skonis primena baravyko. Yra žinių, kad šitake gydomosiomis savybėmis panašus į ženšenį.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.