Jaunuomenės iniciatyva – sėkmingo renginio garantas

Intelektualinis tobulėjimas nebėra toks svarbus kaip anksčiau

Kasmetinės, ypač vasarą vykstančios šventės tarsi ragina visus dalyvauti ir burtis į aktyvios visuomenės junginį. Tačiau jame nuolat pasigendame kone svarbiausios, ateitį lemiančios dalies – jaunimo. Taigi, diskutuojame, kodėl trūksta jaunų žmonių iniciatyvos ir kaip juos pakviesti aktyviau dalyvauti kultūros renginiuose, ar svarbus jaunuomenei intelektualinis tobulėjimas.

Domina nematyti psirodymai

Inesa GAUDUTYTĖ, Gargždų atviro jaunimo centro direktorė:

– Jaunimui patinka netradiciniai renginiai, į kurių organizavimą yra įtraukti ir patys. Pavyzdžiui, jaunimo vasaros estradoje rodomi kino vakarai po atviru dangumi, dėl kurio įvykdymo iniciatyvos ėmėsi savanorė I. Dobravalskytė ir rašė projektą, Gatvės muzikos diena bei mėgstamų grupių koncertai. Žinoma, dažnai į miestų masinius renginius jaunimo mėgstamus atlikėjus pakviesti yra labai brangu. Šiais laikais yra daugybė festivalių, kuriuose jaunimas dalyvauja ir atranda sau tinkamą muzikinę programą ir pramogas. Manau, kad biudžetai, už kuriuos yra organizuojami renginiai Klaipėdos rajone, yra tiesiog per maži, kad tikrai sudomintų visus jaunuolius. Gyvename technologijų amžiuje, todėl norisi nematytų pasirodymų, instaliacijų, užsienio atlikėjų koncertų, tačiau kultūros centrai ar Savivaldybės įstaigos negali lygintis su komercinių renginių organizatoriais. Kiekviena jaunimo grupė skirtinga, ir kiekvienas pasirenka pagal savo pomėgius ir renginius, todėl manau, jog svarbiausia įvairioms įstaigoms bendradarbiauti bei kooperuotis organizuojant renginius jaunimui.

Prioritetas – jaunuolių iniciatyvos

Adelija RADŽIENĖ, jaunimo reikalų koordinatorė:

– Jaunimui įdomiausi renginiai yra tie, kuriuos jie patys organizuoja, tada ir susikviečia pažįstamus, draugus. Tačiau pastebiu, jog per penkiolika darbo metų jaunuolių aktyvumas yra labai sumažėjęs. Yra ir tokių tradicinių renginių, kurių laukiama. Tikimės „Apskritojo stalo“ atgimimo, nes prie komandos prisijungė naujų žmonių, kurie, manau, suaktyvins jaunimo organizacijas. Planuojame projektams kitais metais skirti daugiau lėšų, todėl mūsų prioritetas bus jaunuolių iniciatyvos. Vis dėlto viskas priklauso nuo lyderio – jei jis įkvėps, suburs, tada veiklų ir aktyvaus jaunimo padaugės.

Tikrai laukiame aktyvesnio kolektyvų dalyvavimo šventėse. Kalbant apie Gargždų miesto gimtadienį, tai labai norėjosi, kad pasirodytų ir mūsiškiai. Pastebėjau, jog kai buvo pakviesti užsienio svečiai, linijiniai šokiai pernelyg ilgai užsitęsė ir nesukėlė entuziazmo. Turime, ką parodyti, todėl kolektyvai galėtų aktyviau dalyvauti. Gimnazijose turime tikrų žiburių, todėl tikrai galime juos rodyti visuomenei.

Svarbi komunikacija internete

Anelė DROMANTAITĖ, „Apskritojo stalo“ revizijos narė:

– Nauji ir įdomūs renginiai labiau pritraukia jaunimą. Svarbu, kad nebūtų pamirštos įvairios grupės, nes jaunuomenė visgi yra nuo 14 iki 29 metų, tad reikia įvairovės. Žinoma, vykstant koncertams norisi, kad programoje būtų jaunimui patinkančių atlikėjų, taip pat labai svarbu laikas, kokiu metu vyksta pasirodymai. Viešinimas ir gera komunikacija internetinėje erdvėje padeda lengviausiai pasiekti auditoriją.

Vykdomų programų yra labai daug! Rajonas didelis, jame nemažai jaunimo organizacijų. Jos organizuoja renginius, mokymus, susitikimus ir kt. Kai kuriose vietose aktyviai vykdomos mainų programos, taip pat mūsų rajone veikia savanoriška jaunimo tarnyba. Todėl įdėjus šiek tiek pastangų galima lengvai rasti, kur turiningai praleisti laiką.

Jaunimą paskatinti dalyvauti gali ir sprendimai, kas pasirodys jų miesto renginiuose. Aktualūs ir žinomi atlikėjai pritraukia daug daugiau žmonių. Dalyvaujantys kolektyvai irgi gali pritraukti pažįstamų, kurie palaikytų juos ant scenos, bet reikia pagalvoti, ar tai bus aktualu visam jaunimui, ar bus mėgstamas muzikos žanras.

Bendros šventės nebėra svarbios

Alma SLUŠNYTĖ, Vėžaičių kultūros centro direktorė:

– Deja, bet jaunuolių aktyvumas nėra didelis. Jauni žmonės dabar turi kitokių užsiėmimų, dažnai išmanieji įrenginiai tampa įdomesni nei vietinės šventės. Turbūt taip yra dėl to, nes yra kitas laikas. Dabar viskas yra internete, todėl bendros šventės su tėvais ir seneliais nebėra prioritetas. Jaunuoliams aktualesnis yra darbas, kuriame gali užsidirbti pinigų, o vėliau juos išleisti materialinėms reikmėms. Intelektualinis tobulėjimas nebėra toks svarbus.

Turime ir jaunimo kolektyvų, tačiau tai yra išimtis. Jaunuolių nusiteikimas ateina iš šeimos. Jeigu tėvai yra iniciatyvūs, visi drauge kur nors išvyksta, lavinasi, domisi įvairiais dalykais.

Stengiamės siūlyti, ką galime pakviesti. Tačiau aktyvumas irgi nėra didelis – asmeninę nuomonę pasako vos kelios dešimtys žmonių. Tačiau jei patys būsime aktyvesni, tada ir aktyvumas, ir pasitenkinimas švente bus didesnis.

Norintiesiems suteikia visokeriopą pagalbą

Asta VAIČIULIENĖ, Gargždų kultūros centro l. e. p. direktorė:

– Renginiai, kurie pritraukia jaunimą, – kai scenoje jaunuomenė. Tai visų Gargžduose veikiančių jaunimo teatro kolektyvų spektakliai, kurie turi pasisekimą. Jaunuoliai mėgsta renginius, kai dainuoja populiarūs, dažnai per televiziją rodomi atlikėjai. Šių metų pavyzdys – Kovo 11-osios renginyje dalyvavusios Monikos Marijos koncertas. Jaunimo gausu didžiausiame metų renginyje – Gargždų miesto šventėje, nes vyksta žinomų dainininkų koncertai, po jų – diskoteka po atviru dangumi. Beje, panaši diskoteka vyksta ir gruodžio pradžioje per Eglės įžiebimo šventę. Džiugu, kad pamažu daugėja jaunimo Rasų šventėje, jie noriai mokosi liaudies šokių, kartu dainuoja, šoka.

Siūlome jaunimui draugauti, kurti renginius kartu Gargždų kultūros centre. Yra aktyvių jaunimo atstovų, kurie filmuoja, repetuoja, vaidina pas mus, pristato savo filmų premjeras kino teatre „Minija“, parodo spektaklius ar personalines parodas. Jokių nuomos sutarčių, visokeriopas palaikymas, visada remiame jaunimo iniciatyvas, raginame ir kitus aktyviai dalyvauti.

Gargždų kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai dirba, repetuoja naujus kūrinius, rengia naujas programas tam, kad visa tai parodytų visuomenei. Tai ir masinės šventės, ir atmintinos datos, ir įvairūs kultūros centro renginiai. Ar tai sudomina jaunimą? Mažai. Madas, kuo mokytis groti, diktuoja televizija. Juk jaunimas akordeonais aktyviau pradėjo mokytis groti tik Martynui Levickiui laimėjus muzikinį televizijos šou.

Manau, kad skirstyti renginių į jaunimui ir kito amžiaus grupėmis nebūtina. Juos traukia kūrybingos, novatoriškos šventės.

Jaunimas yra mobilus

Rasa PETRAUSKIENĖ, Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoja, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė:

– Dauguma jaunimo mėgsta masinius renginius pagal savo pomėgius, nes čia galimos pažintys, yra daug linksmybių. Rimtų diskusinių renginių gausu mokyklose, gimnazijose, užklasinėje veikloje, bibliotekose. Didesnius renginius, skirtus jaunimui, turėtume rengti tradiciškai, kad visi žinotų, kokio pobūdžio renginio tikėtis, ir jiems skirti visas jėgas. Miesto gimtadienio šventė galėtų turėti atskirą erdvę, programą jaunimui. Geriau mažiau, bet kokybiškiau. Jaunimo gausa parodys, ar pasiekta tikslinė grupė. Mūsų atveju galime dalyvauti Klaipėdoje, Palangoje, tradiciniame Karklės festivalyje, kituose Lietuvos renginiuose. Šiuolaikinis jaunimas yra mobilus bei aktyvus.

Rajone vykdoma daugybė jaunimo projektų, labai aktyvus gyvenimas verda Atvirame jaunimo centre, Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre. Pati džiaugiuosi, kokie išmanūs ir linksmi būna užsiėmimai bei programos mokyklose ir gimnazijose, tad manau, kad veiklos tikrai pakanka, tik reikia būti aktyviems ir patiems prisijungti prie jaunimo politikos bei renginių formavimo ir kūrimo.

Nesinori išskirti vietinių kolektyvų. Kiekvienas juos renkasi pagal pomėgį: kam patinka sportas, kam džiazas ar folkloras, kam rankdarbiai ar fotografija. Manau, kad užsiėmimus ir renginius formuoja rinka. Jei jie sulaukia jaunimo dėmesio, tuomet laimingi organizatoriai juos tobulindami kartoja.

Verta keisti organizavimo formas

Danutė MOCKIENĖ, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja:

– Pagausinti jaunimo skaičių renginiuose gali tik pati jaunuomenė. Tačiau moralė ir domėjimasis kultūriniais reiškiniais yra sumažėjęs. Vis dėlto juos truputį pastūmėjus aktyvumas padidėja. Manau, kad reikėtų Rugsėjo 1-osios šventę visoms mokykloms sukurti vienoje vietoje. Taip pat ir paskutinio skambučio šventė turėtų sujungti švietimo įstaigas. Svarbu stengtis keisti formas.

Parengė Robertas MACIUS

I. DOBRAVALSKYTĖS asociatyvios nuotr.