Javapjūtė įsibėgėja – ūkininkų nuotaiką lemia orai

Javapjūtė, šiemet prasidėjusi anksčiau nei įprastai, įsibėgėja. Nupjovę žieminius miežius, ūkininkai kulia žieminius rapsus, kiti – kviečius. Žieminių javų plotai Klaipėdos rajone didžiausi. Derliumi nesiskundžia, bet džiaugtis irgi neskuba, nes rezultatas paaiškės tik jį sudorojus.
Brangina giedras valandėles
Savaitgalį per porą dienų nukūlęs 50 ha žieminių rapsų Giedrius Lapinskas iš Girininkų saulėtą pirmadienį įvažiavo į žieminių kviečių lauką Ežaičių kaime. „Derlius normalus, byra gerai – grūdai sausi, subrendę, – patenkintas kalbėjo jis. – Nuvežus į elevatorių nustatys, kokios klasės grūdai. Tikriausiai bus maistiniai, nes oro sąlygos kol kas geros. Reikia skubėti, kad sudorotume kokybišką derlių“. Kviečių supirkimo kaina kasdien keičiasi: pirmadienį, pasak Giedriaus, buvo apie 215 Eur/t.
Ūkininkas tikėjosi rapsų prikulti daugiau, bet byrėjo apie 3 t/ha ir kaina mažesnė nei pernai – 480 Eur/t. „Išlaidas padengia – verstis galima“, – šypsojosi jis. Pernai dirbo nenuostolingai, bet ir perteklius per kraštus nesiliejo.
G. Lapinskas pridūrė, kad javapjūtėje nuotaika labiausiai priklauso nuo oro. Jam teks nukulti 360 ha, daugiausia žieminių kviečių – 150 ha, po 30 ha vasarinių miežių ir kviečių, 100 ha pupų. Jeigu būtų giedra, kasdien vidutiniškai nukultų po 25 ha. G. Lapinskas prisipažino, kad sėjos ir derliaus pjūties niekam nepatiki: už kombaino „John Deere“ vairo ir šį sezoną sėdi pats. Javapjūtės metu ūkyje dirba keturiese: ištrūkęs iš savo darbų, talkina sūnus, padeda tėvelis, be to, du samdomi darbuotojai. Taupydamas laiką, Giedrius žmonos atvežtus pietus valgo kombaino kabinoje. Kaip ir kiti ūkininkai, į laukus kulti išvažiuoja iš karto nukritus rasai ir grįžta namo jai pasirodžius. Kasdien, kol baigiasi javapjūtė, jeigu tik neprakiūra dangus.

Jubiliejinis kūlimas
Ši javapjūtė G. Lapinsko ūkio istorijoje – 30-oji, viena iš ankstyviausių. Giedrius – novatoriškas, naujoves taikantis ūkininkas, vienas pirmųjų rajone išbandęs neariminį žemės dirbimą.
Artėja rapsų sėja – šiemet naudos savo modernizuotą sėjos aparatą. „Jie brangiai kainuoja, bet aš pasidariau pats, su minimaliomis investicijomis“, – atskleidė ūkininkas.
Jis patenkintas prieš porą metų įsigijęs modernią grūdų perkrovimo priekabą – ne visi ūkininkai tokias turi. „Traktoriui važiuojant šalia kombaino, į priekabą išpilami grūdai (talpa 15 t).
Priekaba turi transporterį, todėl paprasta perpilti į kitą. Taigi kombainui nereikia stoviniuoti – našumas padidėja 20 proc.“ – dėstė G. Lapinskas.
Vairuoti traktorių su modernia priekaba ūkininkas patikėjo jaunam vėžaitiškiui Arvydui Žutautui. Jis Klaipėdoje mokosi suvirinimo darbų specialybės ir ruošiasi dirbti žemės ūkyje. „Jau ne pirmą javapjūtę dirbu – patinka man, nes čia kasdienybė nemonotoniška“, – kalbėjo vaikinas.
G. Lapinskas patenkintas, jog visi pasėliai – ir vasariniai javai, ir pupos gražiai atrodo, todėl turėtų būti geras derlius, jeigu tik lietus nesutrukdys viską laiku nukulti.
Jis prisipažino, kad javapjūtėje nuotaika priklauso nuo orų. „Nesmagu žiūrėti į javų lauką lyjant“, – šyptelėjo Giedrius.
Neramina supirkimo kainos
Nukirtęs 60 ha žieminių miežių, Venckų kaimo ūkininkas Tomas Balčėnas praėjusią savaitę pradėjo kulti žieminius rapsus. Jis sakė ne pirmasis rajone pradėjo javapjūtę – kiti žieminius miežius kūlė jau birželio pabaigoje. Pasak Tomo, iš hektaro prikūlė apie 4 tonas, bet jų supirkimo kaina esanti menka: supirkėjai siūlo tik apie 140 eurų už toną, o ankstesniais metais – apie 200 Eur. Ūkininkas abejoja, ar verta kitais metais auginti žieminius miežius.
T. Balčėno troškimas, kad per javapjūtę nelytų, ir galėtų sėkmingai sudoroti įvairių kultūrų derlių šeimos ūkyje – tūkstantyje hektarų. „Dabar tenka gaudyti giedros valandėles“, – sakė jis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininko Vidmanto Buivydo teigimu, paprastai javapjūtė prasideda liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, o šiemet gerokai anksčiau. „Visada anksčiau prinoksta žieminiai miežiai ir rapsai, – patikino jis. – Šiemet pasėliai nėra prasti, bet apie bendrą derlių kalbėsime tik viską nukūlę“.
Pasak V. Buivydo, neramina grūdų supirkimo kainos. „Gal bus geresnės nei pernai, – vylėsi pašnekovas. – Iš pradžių kalbėjo, jog kainos bus panašios kaip prieš porą metų, bet dabar siūloma jas mažinti. Pernai už ekologinius kviečius ‚Spelta‘ mokėjo 160 Eur/t, o anksčiau – 300-400 Eur/t. Neaišku, kaip bus šiemet, bet supirkimo kainos negrįžta į lygį, buvusį prieš kelerius metus. Mažiau siūloma už ekologinius maistinius kviečius – tik 240 Er/t, nors pernai mokėjo 260 Eur/t“. V. Buivydo nuomone, šių grūdų kaina turėtų būti ne mažesnė nei 300 Eur/t – kaip ankstesniais metais. „Pardavus grūdus, ūkininkui turi likti ir už darbą, – kalbėjo jis. – Nesuvokiama, kodėl vartotojai taip brangiai moka už maisto produktus, o už žemės ūkio produkciją – pieną, mėsą, grūdus ūkininkai gauna tiek mažai“.
V. Buivydas augina 200 ha ekologinių kviečių, avižų ir grikių.

KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija Latakienė:
„Šiemet deklaruotas panašus žemės ūkio naudmenų plotas kaip ir anksčiau – palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo 470 ha. Didžiausi žieminių javų plotai – 12 162 ha. Klaipėdos rajono grūdų augintojams šią javapjūtę reikės nupjauti apie 30 700 ha. Net 300 ha padidėjo žieminių kvietrugių plotai: jų deklaruota 1 405,72 ha. Žieminių kviečių plotai sumažėjo iki 10 051,73 ha, per pusę – žieminių rugių laukai, kurių tik 351,49 ha. Miežių deklaruota 312,44 ha.
Vasarinių javų šiemet deklaruota beveik tiek pat, kaip pernai. Vyrauja vasariniai kviečiai – 4 637,03 ha (beveik 17 proc. daugiau nei pernai), avižų plotai padidėjo iki 2 505,74 ha (16 proc.), vasarinių miežių plotai sumenko iki 1 590,06 ha (24 proc.), tačiau labiausiai sumažėjo (apie 54 proc.) grikių, kurių deklaruota 594,83 ha.
Populiarūs ankštinių augalai – 31 proc. pasėta daugiau lyginant su praėjusiais metais: žirnių – 2 117,73 ha, pupų – 1 948,49 ha.
Techninių augalų plotai sumažėjo apie 20 proc. Sumenko populiaraus žieminio rapso plotai – jo deklaruota 3 164,81 ha. Kitų techninių augalų truputį daugiau nei pernai: vasarinio rapso – 695,80 ha, kanapių – 22,56 ha. Šoktelėjo linų plotas – 35,88 ha (pernai tik 13,28 ha).
Klaipėdos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, įsibėgėja javapjūtė. Pirminiais duomenimis, derlius nėra toks, kokio tikėjosi ūkininkai. Šiemet negausus žieminių rapsų derlius, bet tikimasi daug prikulti žieminių kviečių ir kvietrugių. Prognozuoti, koks bus derlius dar negalime, o tik pasidžiaugti, kad šiais metais pavyko išvengti sausrų, gamtos sąlygos buvo palankios. Tai teikia vilties, jog rajone sudorotų javų derliaus vidurkis turėtų būti didesnis. Gaila, kad supirkimo kainos ūkininkams nėra palankios.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.