Javapjūtė neįsibėgėja – rajono ūkininkų optimizmas senka
Rugpjūtis įsibėgėja, auksinę javų laukų spalvą keičia tamsesnė, bet javapjūtę stabdo lietūs. Nerimaudami rajono ūkininkai lūkuriuoja giedros. Šiemet jie daugiausia deklaravo žieminių javų, kurių plotai padidėję keliolika procentų. Kai kuriose teritorijose dėl stipraus lietaus yra išgulusių, sudygusių. Niekas nesiryžta prognozuoti derliaus. Tačiau girininkiškis ūkininkas Giedrius Lapinskas nedramatizuoja. „Per tris dešimtmečius pasitaikė dar blogiau, nes kombainai klimpo dirvose“, – „Bangai“ sakė jis.
Rūpi ir stichija, ir įkainiai
Įvertinusi situaciją dėl didelio kiekio kritulių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM)kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą siūlydama skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje valstybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.
ŽŪM atidžiai stebi sudėtingą situaciją Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, susijusią su daug aukštesniais nei kaimyninėse šalyse grūdų džiovinimo įkainiais – jie kelia didelį nerimą šalies ūkininkams. Nors ministerija negali tiesiogiai daryti įtakos džiovinimo paslaugų įkainiams, akivaizdu, kad esami įkainiai Lietuvoje yra neadekvatūs, lyginant su kaimyninėmis šalimis, ir tai daro didelę įtaką ūkininkų pelningumui.
„Mūsų atlikta išsami analizė rodo, kad grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvoje yra gerokai aukštesni nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, lyginant Lietuvos ir Latvijos supirkimo įmonių maksimalius grūdų džiovinimo įkainius, Latvijoje jie mažesni 22 proc., o minimalių džiovinimo įkainių skirtumas siekia net 53 proc. Mūsų ūkininkai susiduria su didesnėmis grūdų džiovinimo išlaidomis, o tai tiesiogiai mažina jų konkurencingumą ir pelną“, – sako žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis.
ŽŪM žiniomis, šiomis dienomis kai kurios grūdų supirkimo įmonės solidarizavosi su ūkininkais ir savo pelno sąskaita sumažino džiovinimo įkainius.
Darbus stabdo lietus
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Aurelijos Latakienės teigimu, javapjūtė vėluoja. „Dar prieš porą savaičių rajono ūkininkai džiaugėsi prognozuojamu geru derliumi, tačiau lietingi orai neleidžia jį sudoroti. Javapjūtė tik prasideda, – praėjusią savaitę kalbėjo ji. – Kam pavyko iki lietingo laikotarpio nupjauti žieminius miežius, tai džiaugiasi prikūlę 6 tonas iš hektaro. Kai kuriems ūkininkams pasisekė tiek prikulti žieminių kvietrugių. Anksti spėlioti, kiek pavasarinės šalnos paveikė rapsų derlių, nes jo dorojimas tik prasideda“.
Kai kuriose teritorijose dėl stipraus lietaus yra išgulusių javų. A. Latakienė nuogąstauja, jog nesiliaujantis lietus gali turėti neigiamos įtakos net ir neišgulusių javų grūdų kokybei. Lietus gali ne tik pabloginti derliaus dorojimo sąlygas, bet ir didinti grūdų džiovinimo išlaidas.
Palyginus su praėjusiais metais, ūkininkas G. Lapinskas iš Girininkų kaimo apie porą savaičių vėluoja pradėti javapjūtę. „Norisi kulti – grūdai subrendę, gal tik miežiams trūksta brandos, bet vis palyja, – apgailestavo jis. – Stojus giedriems orams, teks laukti, kol išdžiovins“.
Jo auginamuose 360 ha javų laukuose yra dalis išgulusių, kai kur pradėję dygti grūdai ir žieminiai rapsai, tačiau ūkininkas nedramatizuoja. „Per mano ūkininkavimo istoriją buvo ir blogiau: pasitaikė metų, kai technika klimpo dirvose. Dabar yra prošvaisčių – atrodo, savaitgalį lietus liausis“, – vylėsi G. Lapinskas.
Ant gamtos nepyksta
Daupariškis augalininkystės ūkio šeimininkas Rytis Kernagis pernai šiuo laikotarpiu savo laukuose jau buvo sudorojęs visą derlių, išskyrus pupas. „Šiemet žieminius miežius pradėjome kulti dviem savaitėmis vėliau – liepos 24 dieną“, – palygino ūkininkas. Užpraėjusį savaitgalį jis spėjo sudoroti ir žieminius rapsus. Iš viso jau nukūlė 130 ha, bet dar laukia 410 ha javų laukų. Stojus giedriems orams, derlių sudorotų per 9-10 dienų. „Javapjūtė vėluoja, bet dar nėra taip blogai“, – viltingai kalbėjo R. Kernagis. Nukultus miežius jis sandėliuoja, nes siūloma supirkimo kaina itin menka: 140 eurų už toną, kai prieš keliolika metų už juos mokėjo žymiai brangiau.
Į ekologiškai ūkininkaujančio medsėdiškio Vidmanto Buivydo javų laukus kombainas dar nebuvo įvažiavęs. „Įvažiuoti galėtų, tačiau grūdus tektų pilti į priekabą, pastatytą ant kelio, – šyptelėjo ūkininkas. – Visgi ekologiniame ūkyje javapjūtė nevėluoja – ji prasideda apie rugpjūčio 5 d. Tačiau grūdai nuo drėgmės minkšti. Kiti ūkininkai kulia šlapius ir džiovina“. V. Buivydas apgailestavo, jog ne visi supranta, kaip nelengva užauginti duoną.
Javapjūtės nepradėjo ir kito ekologinio ūkio Antkoptyje šeimininkas Tadas Mockus. „Atrodo, neblogai užderėjo kviečiai ir avižos, bet dėl lietaus negalėjau kulti. Esant palankiems orams, jau būčiau įpusėjęs. Dabar stebime orus – laukiame giedros“, – kalbėjo ūkininkas. Jis prisipažino nepykstantis ant gamtos, nes supratęs, kad nieko pakeisti negali.
Grūdų kokybė blogėja
Venckų kaime ūkininkaujantis Tomas Balčėnas, Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas, nukūlė 40 ha žieminių rapsų, kurių augina 300 ha. Iš viso jis su šeima valdo tūkstantį hektarų. „Javapjūtė vėluoja apie 3 savaites – ankstesniais metais šiuo laiku mes jau būdavome beveik baigę kulti javus ir pradėję sėti žieminius rapsus. Dabar neįsivaizduoju, kada prasidės jų sėja. Gaudome giedros valandėles ir kuliame. Šlapius. Yra ankštyse sudygusių rapsų, – atskleidė T. Balčėnas. – Grūdų džiovinimas labai brangus – žymiai pigiau Latvijoje. Teks ieškoti galimybių ten“.
Pasak ūkininko, nežinomybė ir dėl supirkimo kainų. Už II klasės kviečių toną siūlo 188 eurus, panašiai kaip prieš dešimtmetį, nors jų auginimo sąnaudos labai išaugusios. „Kasdien prastėja grūdų kokybė, o jeigu kviečiai sudygs varpose – supirkėjai atsisakys pirkti pašarinius, – nuogąstavo T. Balčėnas. – Sudėtinga grūdų augintojų padėtis. Kad pardavus šiemetinį derlių pavyktų atiduoti skolas… Tikėkimės, jog kiti metai bus geresni“.
Sumažėjo rugių, padidėjo linų
Žemės ūkio skyriaus vedėjos A. Latakienės teigimu, šiemet rajono ūkininkai daugiausia deklaravo žieminių javų, kurių plotai lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 16,23 proc. Žieminių kviečių deklaruota 11 929,56 ha arba 18,68 proc. daugiau nei pernai. Kvietrugių plotai padidėjo 16,20 proc. – iki 1 631,47 ha, o miežių sumenko 22,31 proc.– iki 242,11 ha. Rugių plotai sumažėjo iki 247,11 ha. Žieminių kviečių ‚Spelta‘ deklaruota 86,48 ha.
Išaugus žieminių javų plotams, vasarinių kultūrų sumažėjo 24,73 proc. iki 7 931,81 ha. Daugiausia deklaruota vasarinių kviečių – 3 171,22 ha (31,61 proc. mažiau nei pernai), avižų – 1 621,07 ha (35,13 proc. mažiau), miežių – 1 210,71 ha ( 23,86 proc. mažiau). Kvietrugių plotai padidėjo 19,35 proc. – deklaruota 625,60 ha, o kukurūzų beveik nepasikeitė – 978,41 ha.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
