Jėgas suvienijo rajono švietimo įstaigų vadovai

15 – tiek švietimo įstaigų vadovų šiuo metu vienija Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono filialas. Jo pirmininke dar sausio 19 d. išrinkta Jurgita ALČAUSKIENĖ, Kretingalės pagrindinės mokyklos direktorė. Su ja kalbamės apie įkurtą profsąjungos filialą, švietimo įstaigų vadovų aktualijas.

Darbo sąlygos blogėja
– Papasakokite apie Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profsąjungą, koks jos tikslas?
– Profsąjungos tikslas – atstovauti ir ginti savo narių profesines, darbo, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus jų interesus. Į Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinę sąjungą (toliau – LŠĮVPS) dalis rajono vadovų įstojo 2021 metais, tačiau, 2022 m. padaugėjus narių, nuo sausio 20 d. savarankiškai pradėjome veikti kaip LŠĮVPS Klaipėdos rajono filialas. Pirmininke buvau išrinkta 2022 m. sausio 19 d. vykusiame LŠĮVPS Klaipėdos rajono narių susirinkime.
– Kokios šių dienų švietimo įstaigų vadovų aktualijos: kuo galite pasidžiaugti, o kas vis dar neramina?
– Pasidžiaugti galime tuo, kad rajone 2022 m. švietimui skirtas didesnis biudžetas ir švietimo įstaigos gali šiek tiek pagerinti ugdymosi sąlygas bei aplinkas. O neramina labai daug kas. Švietimo įstaigų vadovams tenka milžiniška atsakomybė organizuoti įstaigos veiklą nuolat blogėjančiomis sąlygomis ir savo jėgomis. Pandemijos metu ir nuolat besikeičiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimams, rengti tvarkas mokyklose, rinkti tėvų sutikimus, vykdyti mokinių testavimą su turimais žmogiškaisiais resursais. Reikia analizuoti ir darbuotojų atitikimą dirbti ugdymo įstaigoje šiomis sąlygomis: pasiskiepijęs, persirgęs ar atlikęs reikiamą testą. O kur dar biurokratiniai dalykai: viešieji pirkimai, vidaus kontrolė, duomenų apsauga, korupcijos prevencija? Šioms funkcijoms vykdyti ugdymo įstaigose nėra įsteigta etatų, todėl visa tai tenka daryti administracijai, kuri šioms veikloms atlikti neturi būtinų kompetencijų.

Pokyčiai akimirksniu nevyksta
– Vyriausybės iškeltas prioritetas mokytojo profesiją paversti prestižine įgavo pagreitį, jaučiate pokyčių?
– Tokie pokyčiai akimirksniu nevyksta. Reikia laiko, kad pasikeistų visuomenės požiūris į mokytoją. Tačiau man ši profesija labai svarbi ir garbinga. Mokytojo kelią pasirinkau todėl, kad mano mama dirbo mokytoja, tetos, sesuo Alma, kuri yra matematikos ir informacinių technologijų mokytoja ekspertė. Šios profesijos kelyje sutikau ir savo vyrą Antaną, kuris dirba Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje.
– Kokia situacija rajone Jūsų, kaip pirmininkės, akimis, kaip vyksta bendradarbiavimas su Savivaldybe: sklandžiai ar yra ir spragų?
– Tikiuosi, kad svarstant svarbius klausimus bus ne tik išgirstama, bet ir įsiklausoma į vadovų nuomones. Nebus taip, kaip vyko buhalterijų centralizavimas. Vieno seminaro metu išgirdau įdomų posakį, kad „motyvuoti darbuotojai mato galimybes, o nemotyvuoti teikia pasiaiškinimus“. Tai aš noriu pasakyti, kad matau galimybes sklandžiai bendradarbiauti su Savivaldybe ir dalyvauti visose darbo grupėse, kuriose bus sprendžiami klausimai, susiję su švietimo įstaigų, jų vadovų veikla.

KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas PETRAVIČIUS: „Švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos Klaipėdos rajono filialo atsiradimą rajone vertinu labai palankiai. Pats taip pat esu Savivaldybės administracijos profesinės sąjungos narys. Neabejoju, kad su profesinės sąjungos pirmininke Jurgita Alčauskiene, nariais rasime bendrą kalbą. Gerbiu žmones, kurie geba atstovauti tiek savo kolegų, tiek visos švietimo bendruomenės interesams.
Lietuvos mastu švietimo vienijančios organizacijos neseniai išplatino kreipimąsi, kuriame atkreipia dėmesį į papildomų darbų krūvį, biurokratiją… Su šiuo kreipimusi esu susipažinęs ir jam pritariu.
Švietimo įstatyme numatyta, kokias funkcijas atlieka ir už jų įgyvendinimą atsako švietimo įstaigos vadovas. Išskirčiau pagrindinę kiekvieno vadovo atsakomybę – kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui. Švietimo kokybei gerinti turi būti vykdoma stebėsena, tyrimai, mokinių pasiekimų vertinimas, rezultatų analizė, mokyklų veiklos įsivertinimas, mokytojų atestacija, kvalifikacijos tobulinimas ir daug kitų, su švietimu susijusių veiklų. Deja, bet šioms veikloms, kurios vadovo darbe turėtų būti tarp pagrindinių, rasti laiko vis sunkiau. Nors Savivaldybės lygmeniu ir stengiamasi neapkrauti mokyklų jokiais papildomais darbais, duomenų rinkimu, bet ministerijų, Vyriausybės priimtų dokumentų, kurių vykdymą įstaigos turi užtikrinti, kasmet daugėja. Prieš dešimtmetį Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi dokumentų, tvarkų, aprašų, kurie susiję su švietimo įstaigų veikla, reviziją. Kai kurių buvo atsisakyta. Gal po šio kreipimosi kažkas bus daroma ir dabar. Manyčiau, kad kiekvienas papildomas ar tai savivaldybei, ar mokyklai nuleidžiamas dokumentas, turėtų būti įvertintas per jo reikalingumo, naudos ir papildomų kaštų jo vykdymui užtikrinti poreikį.“

Agnė ADOMAITĖ