Jurgio Šaulio draugijos premijos laureatė –Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientė Augustė Gečaitė
Jurgio Šaulio draugijos premija Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje buvo įteikta jau šeštą kartą. Šiais metais laureate tapo abiturientė, moksleivių prezidentūros narė, aukštus rezultatus konkursuose demonstruojanti Augustė Gečaitė. Oficialiai ji buvo apdovanota per Vasario 16-osios minėjimą gimnazijos aktų salėje. Mokinę pasveikino ir apdovanojo Jurgio Šaulio draugijos pirmininkė Gintarė Sargūnaitė.
Įsteigta Signatarų namuose
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė trumpai papasakojo apie Jurgio Šaulio premijos naudą ir svarbą.
– Kada ir kokiu tikslu pradėta steigti J. Šaulio premija?
– Premija buvo įsteigta prieš penkerius metus, 2020 m., per Jurgio Šaulio draugijos steigimo suvažiavimą Vilniuje, Signatarų namuose. Buvo nuspręsta paskatinti ir įvertinti gimnazijos mokinius, kurie pasižymi aukštais akademiniais pasiekimais, yra aktyvūs visuomeniniame gyvenime, bendruomeniški.
– Jūsų manymu, kokią naudą gauna mokiniai, gavę šią premiją?
– Mokiniai yra įvertinti ir pastebėti. Tai labai svarbu, nes skatina juos siekti daugiau. Mūsų gimnazijos mokiniams tapo siekiamybė būti įvertintiems.
Pedagogė didžiuojasi mokine
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos biologijos mokytoja, metodininkė Diana Vepštienė dalijasi nuomone apie laureatę:
– Susitikome 7-oje klasėje ir nebepaleidžiame viena kitos, – juokdamasi teigia mokytoja. – Kaip šiandien matau nedrąsią mergaičiukę ilgomis kasomis, nuleista galva, sėdinčią mano biologijos pamokoje. Tikriausiai biolaukai sutapo, ir aš pasiūliau daryti tiriamąjį darbą, pupeles auginti. Taip prasidėjo mūsų kelionė biologijos srityje. Pirmasis konkursas „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“, kuriam ruošėmės, vyko Vilniuje. Kantriai teko dirbti, mokytis pristatyti projektą. Jei sąžiningai, netikėjau, kad laimėsime. Tačiau tiek pirmais, tiek antrais metais Augustė tapo konkurso laureate. Paskui prasidėjo dar sudėtingesnis kelias, naujas projektas „Po ateities inžinerijos“ platforma. Kasmet Augustė pristatydavo po naują darbą, tik tada jau ji viską darė pati, o aš tik stebėjau ir didžiavausi ja. Dabar galiu drąsiai sakyti – buvome nenugalimas tandemas. Esu laiminga, kad galėjau prisidėti prie jos tobulėjimo. Augustė yra „retas egzempliorius“ gerąja prasme.
Įvairių veiklų sūkuryje
Po kelių dienų, apdovanojimo emocijoms atslūgus, pakalbinome J. Šaulio draugijos premijos laureatę Augustę Gečaitę.
– Kokius renginius gimnazijoje labiausiai prisimeni?
– Daugelis renginių paliko gilų įspūdį tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Vienas ryškiausių buvo pernai vykęs „Madų šou“, skirtas Vasario 16-ajai. Jo metu mokiniai kūrė unikalius aprangos derinius, naudodami tėvų, senelių ar net prosenelių drabužius. Taip pat įsiminė ir kasmetinis mokyklos karnavalas, kuriame dalyvauja visos klasės. Šis renginys suburia mokyklos bendruomenę, skatina kūrybiškumą bei mokiniai smagiai praleidžia laiką su bendraklasiais. „Šiupnaktis“ – tai dar vienas renginys, kurį organizuoja mokyklos prezidentūra, kuriame gimnazistai lanko stoteles, atlikdami įvairias užduotis. Pati kūriau Hario Poterio kambarį. Kūrybinis darbas padeda išlaisvinti fantaziją, suteikia džiaugsmo. Kūriau užduotis protų mūšiui „Neieškok žodžio kišenėje“. Be to, pati vedžiau šį renginį. Prasmingi yra socialiniai bei aplinkosauginiai renginiai „Pyragų diena“, „Kaziuko mugė“, medelių sodinimo akcijos. Tokie renginiai moko dalintis gerumu ir prisidėti prie aplinkos puoselėjimo.
– Tačiau Tavo veikla neapsiriboja vien gimnazija. Domiesi gamtos mokslais, dalyvauji konferencijose.
– Už mokyklos ribų labiausiai įsiminė dalyvavimas gamtamokslinėse konferencijose. Turėjau galimybę lankytis Vilniaus Gedimino technikos universitete, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre, taip pat dalyvavau Panevėžio Juozo Miltinio ir Šilutės rajono Švėkšnos „Saulės“ gimnazijų renginiuose. Šios konferencijos ne tik praturtino žinias, bet ir leido susipažinti su naujais žmonėmis bei galėjau pasisemti įkvėpimo tolimesniam tobulėjimui. Šie renginiai paliko ryškų pėdsaką mano atmintyje, nes jie ne tik suteikė daug džiaugsmo, bet ir formavo mano asmenybę, skatino kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.
– Koks laimėjimas buvo labiausiai netikėtas?
– Turbūt pats netikėčiausias laimėjimas buvo pirmasis sėkmingas žingsnis dar 7-oje klasėje. Tada dalyvavau Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro respublikiniame konkurse „Mano žvilgsnis į supantį pasaulį“, kuris vyko Vilniuje. Tapau laureate, atlikusi ir pristačiusi projektinį darbą „Natūralių trąšų poveikis pupelės augimui“. Šis laimėjimas buvo netikėtas, nes tai buvo pirmasis kartas, kai dalyvavau tokio lygio renginyje. Man tai buvo didžiulis iššūkis, kai reikėjo kalbėti mokytojams, dėstytojams ir konkurso dalyviams. Niekada anksčiau neskaičiau tokiai didelei auditorijai, todėl jaudulys buvo nenusakomas. Kai paskelbė mano laimėjimą, net biologijos mokytojos akyse pastebėjau džiaugsmo ašaras. Šis laimėjimas man įrodė, kad pirmasis žingsnis gali būti sėkmingas net ir tada, kai to visai nesitiki.
Skatino siekti tikslų
– Kas, Tavo manymu, labiausiai prisidėjo prie pasiekimų?
– Manau, labiausiai įtakos turėjo biologijos mokytoja Diana Vepštienė. Ji nuolat skatino mane siekti daugiau ir tikėti savo jėgomis. Jos palaikymas ne tik suteikė pasitikėjimo savimi, bet ir įkvėpė dalyvauti įvairiuose konkursuose bei renginiuose. Mokytoja ne tik dalijosi žiniomis, bet ir padrąsindavo, kai kildavo abejonių. Jos dėmesys ir nuoširdus rūpestis buvo labai svarbūs mano tobulėjimui. Žinoma, svarbūs buvo ir kiti mokytojai bei klasės auklėtoja, kurie visada buvo šalia ir padrąsindavo. Be abejonės, didelę įtaką mano pasiekimams turėjo šeima. Tėvai visuomet buvo mano geriausi rėmėjai, jie tikėjo manimi ir skatino siekti savo tikslų, net jei kartais turėjau abejonių. Šeimos palaikymas, jų meilė ir rūpestis suteikia man stiprybės ir motyvacijos. Taip pat, manau, kad ir mano asmeninės savybės – esu užsispyrusi, darbšti, atsakinga ir smalsi – turi įtakos mano pasiekimams.
– Ar buvo žmonių, kurie norėjo Tau pakenkti?
– Ne, tokių nesutikau. Visada buvau apsupta žmonių, kurie skatino mane siekti savo tikslų ir tobulėti. Apskritai, mano pasiekimai buvo asmeniški ir siejosi su mano siekiais ir motyvacija, todėl nesusidūriau su jokiomis kliūtimis, kurias keltų kiti žmonės.
– Kaip sužinojai, kad tapai premijos laureate? Kokia buvo reakcija?
– Žinojau, kad buvau pasiūlyta į Jurgio Šaulio draugijos premijos laureatų sąrašą, ir ši informacija nebuvo paslaptis, tačiau oficialios patvirtinančios žinios dar nebuvau sulaukusi. Sužinojau apie tai netikėtai iš pavaduotojos, kai kalbėjomės apie mokyklos reikalus. Labai apsidžiaugiau, nes tai buvo netikėtas, bet labai malonus pripažinimas. Supratau, kad mano pastangos buvo įvertintos. Tai buvo nuostabus jausmas.
Visada padedanti kitiems
Klasės draugė Deivilė Kuprytė apie J. Šaulio draugijos premijos laureatę Augustę:
– Kai atėjau į 10 klasę, girdėjau kalbas, kad Augustė yra „moksliukė“, protingiausia mokinė klasėje. Dabar, kai su ja bendrauju, matau visai kitokį žmogų. Galiu drąsiai teigti, kad Augustė yra nuoširdi, protinga, darbšti, visada padedanti kitiems. Jos užsispyrimas ir ryžtas užkrečia. Draugaudama su ja supratau, kad galime visi tobulėti ir nereikia nuleisti rankų. Augustei norėčiau padėkoti už pagalbą, draugystę, manau, kad ji sieks savo tikslų. Pirmą kartą savo gyvenime pažįstu žmogų, kuris, atrodo, moka viską. Nors ji dažniausiai kuklinasi ir sako, kad nemoka ir nežino. Manau, kad ji turėtų būti vertinama ne tik šios premijos proga, bet ir kiekvieną dieną.
Lukas RUMŠAS
