Jurgio Šaulio gimnazijos regioninėje konferencijoje atskleistas katalikų bažnyčios indėlis atkuriant Nepriklausomybę
Pilietiškumą skatinanti Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui pažymėti regioninei konferencijai pasirinko mažiau nagrinėtą, bet įdomią ir prasmingą temą „Katalikų bažnyčios indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą“.
Konferencijos pradžioje demonstruojami meniniai Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos dainuojančių ir šokančių mokinių pasirodymai, raiškus gimnazistų žodis apie Lietuvą – tarsi kartų susitikimas, tiltas tarp praeities ir dabarties.
Gimnazijos direktorė Laima Navickienė įžanginiame žodyje akcentavo, jog į laisvą Lietuvą 50 metų ėjome per partizanų kovas, tikėjimą, disidentus. Tad neatsitiktinai pasirinktos pranešimų temos – katalikų bažnyčios pasipriešinimo sovietiniam režimui analizė, tikinčiųjų teisių komiteto veikla, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ reikšmė, dvasininkų dalyvavimas partizaninėje veikloje, dvasinių vertybių išsaugojimo problematika. Šiais aspektais atskleistas kelias į Lietuvos nepriklausomybę iki 1990 metų Kovo 11-osios.
Konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad įsitvirtinant sovietiniam režimui katalikų bažnyčios padėtis nuolat blogėjo, tikinčiųjų teisės buvo griežtai varžomos, nors propagandinė Sovietų sąjungos konstitucija teigė kitaip. Mažindama bažnyčios didelį autoritetą tarp gyventojų iki 1948 m. pabaigos sovietinė valdžia uždarė per 30 bažnyčių, liko neįregistruoti katalikų vienuolynai, o laikotarpiu iki 1953 m. nuteista, represuota beveik 400 katalikų dvasininkų. Iškilūs vyskupai patyrė itin tragišką likimą: Vincentas Borisevičius sušaudytas, Mečislovas Reinys, Teofilis Matulionis ilgam įkalinti. 1948–1949 m. taikytas ir ekonominis spaudimas: nusavintos klebonijos, špitolės, vykdyta masinė ateistinė propaganda, bandyta sugriauti hierarchinę bažnyčios struktūrą, o 6-ajame dešimtmetyje sovietų valdžios akiratyje dominavo dėmesys antisovietinei bažnyčios veiklai, stiprinami draudimai katekizuoti vaikus. Nepaisant represijų bažnyčios įtaka visuomenėje išliko, kaip ir jos parama besipriešinančiai tautai.
Į Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse istorijos mokytojos metodininkės Gitanos Ramoškienės bei gimnazijos administracijos inicijuotoje regioninėje konferencijoje pranešimus skaitė vienuolis salezietis SDB Pieras Karlas Manzo, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytojas Silvestras Merliūnas, įžvalgomis dalijosi prelatas Juozas Šiurys, pabrėžęs ir šių metų svarbą: 2025 m. paskelbti Jubiliejiniais metais. Po konferencijos Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčios klebonas kun. Julius Meškauskas atidarė savo fotografijų parodą „Malda“. Ekspozicijoje pristatomos Didžiųjų Žemaitijos Kalvarijos atlaidų akimirkos, kuriose užfiksuota žmogaus maldos kelionė tikėjimo keliu.
Konferencijos diskusijose dalyvavo LR Seimo narys Alvydas Mockus, Veiviržėnų Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas kun. Vidmantas Gricius, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, „Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė, Jurgio Šaulio draugijos narė Irena Barbšienė.
Konferencijos metu neįsivyravo rutina. Lietuviškai partizanų ir tremtinių dainas atliko konferencijos pranešėjas, vienuolis P. K. Manzo.
Po konferencijos kalbintų aukštesnių klasių gimnazistų atsiliepimuose dominavo akcentas: pasirodo, daug gali ir vienas žmogus. Gimnazistus sužavėjo vienuolio P. K. Manzo Lietuvos istorijos žinios, gebėjimas būtent jaunimui įtaigiai perteikti katalikų bažnyčios reikšmę siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Konferencijos apibendrinimui tiktų kunigo V. Griciaus išsakyta mintis: gavome didelę dozę pilietiškumo, tautiškumo, dvasingumo.
Arūnas MIKALAUSKAS
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
(„Jaunimo energija – pozityviam mąstymui“, MRF)
Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė L. Navickienė įžanginėje kalboje atskleidė regioninės konferencijos temos pasirinkimo aspektus: „Ieškojome atspirties taško, nuo ko pradėti. Pasirinkome mažiau nagrinėtą, bet itin svarbią temą: apie katalikų bažnyčios įtaką Nepriklausomybės atkūrimui.“
Regioninę konferenciją inicijavo ir moderavo istorijos mokytoja metodininkė G. Ramoškienė.
Konferencijoje lietuviškai partizanų ir tremtinių dainas atliko konferencijos pranešėjas, vienuolis P. K. Manzo.
Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytojas S. Merliūnas konferencijoje pristatė pranešimą „Partizaninio pasipriešinimo dalyviai – partizanai ir būrių kapelionai“.
Kraštietis, prelatas J. Šiurys ne tik pasidalijo mintimis apie savo tikėjimo kelią, bet ir įžvalgomis, kas jam jaunystėje padėjo suprasti meno subtilybes.
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos gimnazistai regioninėje konferencijoje išgirdo daug įdomios ir patraukliai perteiktos informacijos apie katalikų bažnyčios indėlį siekiant Lietuvos nepriklausomybės.
Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčios klebono kun. J. Meškausko fotografijų paroda „Malda“ Jurgio Šaulio gimnazijoje veiks iki kovo 29 d.
