Kai kurių dalykų mokytojams duris atlapotų ir rajono mokyklos

Jaunosios kartos mokytojų per mažai, kad jie pakeistų vyresniuosius, jau pensinio amžiaus kolegas. Pedagogų atlyginimai neatitinka lūkesčių, o mokytojauti norinčiųjų ateityje negausės. Tai atskleidė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų tyrimas. Jo rezultatai grėsmingai rodo, kad dviejose iš dešimties Lietuvos mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus. Sudarytame mokytojų poreikio indekse tyrimas nurodo menkstančias pedagogų gretas ir Klaipėdos rajone.

Poreikis vis augs

Minėto universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį iš viso apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2 588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių.

Mokyklų direktorių apklausa atskleidė, kad privalomųjų dalykų mokytojų trūksta 23 proc. šalies mokyklų. Reikia 363 mokytojų dalykininkų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų. „Po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus“, – teigiama pranešime.

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausia mokytojų yra 50–59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos vėl atsigręžia į pensinio amžiaus mokytojus.

Tyrėjų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos, fizikos, anglų, lietuvių ir antrosios užsienio kalbos, taip pat pradinio ugdymo, chemijos, biologijos ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2 tūkst. pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, kad Lietuvoje juntamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Pasak VDU, artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs, o atlyginimas neatitinka lūkesčių.

Pateikti skaičiai skiriasi

VDU mokslininkų šią savaitę paskelbtos apklausos duomenimis, dabar mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 euro atlygį, tuo metu, jų pačių nuomone, teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus.

Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, jog, remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, praėjusių metų antroje pusėje buvo užregistruoti 533 darbo ieškantys mokytojai ir 436 laisvos darbo vietos. Didžiausia darbo pasiūla buvo anglų kalbos mokytojams, o tarp darbo ieškančių daugiausia buvo kūno kultūros ir dailės mokytojų.

Ministerija nurodo ir kitokius atlyginimų dydžius: Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas atskaičius mokesčius pernai trečią ketvirtį buvo 928 eurai. Iš viso Lietuvoje dirba apie 30 tūkst. mokytojų.

VDU mokslininkai pagal direktorių apklausą sudarė mokytojų poreikio indeksą. Skalėje, kur vienas reiškia didžiausią, o minus vienas – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse.

Pedagogus motyvuoja ir kompensacijos

Remiantis minėtos apklausos duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybei „Banga“ pateikė keletą klausimų: koks realus poreikis mokytojų yra rajone, kur, kokių specialistų trūksta? Kokia yra ateities prognozė: kiek mokytojų išeis į pensiją ateinančiais mokslo metais? Ir svarbiausia, ar Klaipėdos rajono savivaldybė turi idėjų, kaip pritraukti reikiamų sričių pedagogų?

Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Gintarė Plungienė informavo, kad Klaipėdos rajono mokykloms naujiems mokslo metams iš esmės pavyksta surasti trūkstamus mokytojus. Pagrindinis argumentas, kuris leidžia tai padaryti, – dalinis transporto išlaidų kompensavimas kelionėms į darbą ir iš jo. Padeda ir mokyklų bendruomenių formuojamas įstaigos įvaizdis, darbo sąlygos, materialinė mokymo bazė, inovatyvios informacinės technologijos, dalyvavimas ES projektuose, kvalifikacijos tobulinimas ir pan.

Mokyklų bendruomenės kalba ir apie tai, kad motyvaciją darbintis ugdymo įstaigose didintų ir lankstus darbo grafikas mokinių atostogų metu bei galimybė lengviau įgyti antrą specialybę. Šiuo metu valstybė finansuoja ne visas pedagogų perkvalifikavimo programas.

Vidutinis Klaipėdos rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius (neįskaitant mokyklų vadovų) – 47,5 m.

Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus atstovės pateiktuose atsakymuose ryškėja, kad šiuo metu pedagogų stygiaus nejaučia Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, Slengių mokykla-daugiafunkcis centras ir Lapių pagrindinė mokykla.


DUOMENYS IŠ RAJONO MOKYKLŲ

  • Gargždų „Minijos“ progimnazijai nuo kitų mokslo metų pradžios, jeigu niekas nepasikeis, reikės rusų kalbos, matematikos, informacinių technologijų, fizikos ir pradinių klasių mokytojų.
  • Vėžaičių pagrindinei mokyklai reikės dviejų pradinio ugdymo ir vieno ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo mokytojo bei biblio­tekininko, nes darbuotojai išeina į pensiją. Pradinių klasių mokytojos reikės ir Šiūparių mokykloje-daugiafunkciame centre. Į pensiją išeis ir matematikos mokytoja.
  • Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje į pensiją artimiausiu metu išeina matematikos mokytoja. Mokytojų amžiaus vidurkis – 44 m.
  • Agluonėnų pagrindinėje mokykloje šiuo metu specialistų netrūksta, o čia dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis siekia 53 m. Artimiausiu metu stigs 2 pradinių klasių mokytojų.
  • Lapių pagrindinėje mokykloje pedagogų netrūksta. Viena darželio auklėtoja – jau pensinio amžiaus, tačiau eiti poilsio dar nežada.
  • „Kranto“ pagrindinėje mokykloje kitais mokslo metais problemų dėl pedagogų trūkumo nekils, tačiau artimiausioje ateityje gali prireikti chemiko, nes dalyką dėstanti mokytoja yra pensininkė.
  • Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje šiuo metu yra 8 pensinio amžiaus mokytojai, todėl pedagogų netrūksta. Ateinančiais metais į pensiją žada išeiti matematikos mokytoja, kurios darbo krūvį pasidalins likusios dvi, bei pradinių klasių mokytoja, kuriai jau rasta pamaina.
  • Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre mokytojų netrūksta.
  • Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijai šiuo metu reikia spec. pedagogo, anglų kalbos mokytojo. Nuo rugsėjo pirmosios gimnazijai stigs, jeigu nebus kaitos, lietuvių kalbos mokytojo, dviejų anglų kalbos mokytojų, spec. pedagogo, pradinių klasių mokytojo. Ateinančiais mokslo metais į pensiją gali išeiti ir logopedas.
  • Ketvergių pagrindinėje mokykloje nuo rugsėjo reikės šių specialistų: pradinių klasių mokytojo, dailės, technologijų, biologijos, chemijos, anglų kalbos ir istorijos mokytojų.
  • Dovilų pagrindinėje mokykloje šiuo metu mokytojų netrūksta, tačiau kitais mokslo metais dešimčiai pamokų gali reikėti lietuvių kalbos mokytojo, taip pat ir fiziką dėstančio specialisto. Įgyti reikiamą kvalifikaciją dėstyti vaikams fiziką planuoja chemijos mokytoja. Pensinio amžiaus mokytojų mokykla neturi.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių