Kaimas
Pakapio kaimo ūkininkai kuria ateitį
Rajono pakraštyje, Šalpėnų kaimo pašonėje, esančiame Pakapio kaime vienintelė senbuvės Bronislavos Zimkienės sodyba belikusi. Ji čia gyvena su sūnumi Aliumi ir dukros Irenos daugiavaike šeima. Ši parvedusi žentą Saulių Raudį. Jiedu, susilaukę dviejų porų dvynukų, padidino trobą. Pasinaudoję Europos Sąjungos parama, sėkmingai plėtoja pieno ūkį. Europinė parama – startas tolesnei plėtrai.
Likimo dovana – dvyniai
„Sunkūs, bet geri metai mums buvo“, – ištarė Pakapio kaimo ūkininkai Irena ir Saulius Raudžiai „Bangos“ korespondentams, gruodžio pabaigoje apsilankiusiems jų ūkyje.
Irena ir Saulius susipažino per pažinčių skyrelį „Bangos“ laikraščio priede „Vakarų Lietuva“. Sukūrę šeimą, jie apsigyveno Irenos mamos Bronislavos Zimkienės namuose. „Supratome, kad dviem šeimoms bus per ankšta – reikėjo didinti būstą“, – prisiminė Irena Raudienė. Juolab kad netrukus jauna šeima iš karto pagausėjo dviem sūnumis – dvynukais. Po poros metų – dar dviem.
„Mums po 5 metus“, – gyvai aiškino nenustygstantis Rokas, trimis minutėmis vyresnis už brolį Luką, ramesnį, santūresnį. Taigi nuo spalio vidurio broliukai skaičiuoja šeštus metelius.
Gruodžio viduryje antroji Raudžių dvynukų pora Martynas ir Laurynas atšventė trečiąjį gimtadienį.
Taigi ūkininkų šeima daugiavaikė – nelengva su keturiais sūneliais. Jie lanko Švėkšnos vaikų darželį. Kiekvieną rytą Irena Raudienė jaunesniuosius Martyną ir Lauryną veža į šią ikimokyklinę įstaigą. Vyresniuosius Roką ir Luką per savaitę globoja Sauliaus tėvai švėkšniškiai: nuveda į darželį, o vakarais parsiveda. Savaitgaliais visi broliukai susitinka tėvelių namuose. Čia jų laukia dėdė Alius. „Lukas iš karto puola prie manęs“, – džiaugdamasis pasakojo jis. Močiutė Bronislava Zimkienė šypsodamasi kalbėjo, kad vaikai domisi gyvuliais, klausinėja apie juos, ypač Martynas.
Statybos vienkiemyje
Prieš pirmųjų dvynių gimimą pradėta trobos rekonstrukcija jau baigta. Dabar dvi šeimos turi erdvų, jaukų būstą: vietoj buvusios verandos iškilo apie 55 kvadratinių metrų priestatas, antrame aukšte – dar du kambarėliai. „Kol vaikai buvo maži, jiems reikėjo mažiau investicijų, todėl mūsų giminaičiai skatino plėsti būstą. Jie paskolino pinigų, padėjo dirbti, davė naudingų patarimų“, – kalbėjo I. Raudienė.
Dabar ūgtelėjusiems sūneliams daug erdvės žaisti, siausti. „Mes padėjome iššluoti grindis, padengti stalą“, – skubėjo paaiškinti „Bangos“ korespondentams Rokas. Jis deklamavo eilėraštukus, išmoktus darželyje, bei kitokią išmintį demonstravo. Nuo jo neatsiliko ir broliai.
Ūkininkai Raudžiai ne tik būstą pagerino. Jie negaili jėgų pieno ūkiui plėsti. Ūkininkai, dirbantys 70 hektarų žemės, laiko 15 melžiamų karvių. Jauni žmonės netausoja savęs: pasiryžus sukurti konkurencingą pieno ūkį, tenka labai daug dirbti.
„Atidavę skolas, į kurias įklimpome statydami namo priestatą, prieš porą metų pradėjome statyti karvidę, nes norėjome gauti Europos Sąjungos paramą, o tam reikėjo naujo tvarto“, – pasakojo I. Raudienė.
Taigi vėl pasiskolino iš giminaičių – iš banko kredito neėmė, ir ėmė statyti karvidę. Ūkininkai akcentavo, jog iš karto pateikė paraišką europinei paramai gauti – pagal Kaimo plėtros programos 2004-2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ Pieno ir Nitratų direktyvų reikalavimams įgyvendinti.
Jau iškilusi 24 vietų nauja karvidė. „Padėjo statyti giminaičiai: nuo pamatų iki stogo nudirbti statybos darbus padėjo mano sesers Zitos vyras Viktoras, turintis specialią techniką, – pasakojo I. Raudienė. – Pernai nebuvo ką pasamdyti – dirbome patys. Labai daug padėjo Sauliaus sesers Jūratės šeima, ypač per šienapjūtę.“
Pernai Pieno direktyvos reikalavimams įgyvendinti ūkininkai gavo 15 tūkst. litų, už kuriuos nusipirko melžimo įrangą, girdymo sistemą, lauko melžimo aikštelės įrengimą. Šiemet pagal europietiškus reikalavimus naujame tvarte įrengė pieno bloką, įsigijo pieno aušintuvą. Taigi Raudžiai baigė įgyvendinti Pieno direktyvos reikalavimus ir laukia, kada Nacionalinė mokėjimo agentūra perves pinigus už šių metų investicijas pieno ūkiui modernizuoti.
Parama – startas plėtrai
Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti gavę 25 tūkst. litų, šie ūkininkai pernai nusipirko srutvežį, o šiemet už 23 tūkst. Lt – mėšlo kratytuvą. Kitais metais bus skirta lėšų įrengti srutų rezervuarui.
Raudžių ūkis – ekologinis, todėl jie pasinaudojo dar viena parama, skirta pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams plėtoti. Šie reikalavimai įgyvendinami 5 metus. „Kasmet gauname po 3500 litų. Pernai nusipirkome grėblį-vartytuvą, o šiemet – traktoriaus variklį“, – kalbėjo ūkininkai.
Šiame ūkyje lankosi Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, tikrinantys, kaip panaudojamos lėšos. Ūkininkams nėra lengva. „Esame skolose, bet statybos baigtos – galbūt ateityje bus lengviau“, – viliasi Raudžiai.
Jie kalbėjo, kad europinė parama padeda plėsti ūkį, jį modernizuoti, tačiau ir patiems reikia labai stengtis ir daug dirbti. „Keliamės 5 valandą. Reikia ne tik pamelžti karves, pašerti, bet ir tvarkyti buhalterinę apskaitą, kitus ūkio reikalus. Taigi dirbame be poilsio dienų“, – apie ūkininko dalią be pagražinimo kalbėjo Irena Raudienė.
Ji prisipažino, jog pasitaiko tokių sunkių valandėlių, kad, rodos, nebeištversią. „Bet užklupus sunkumams pagalbos ranką ištiesia Sauliaus tėvai, mano sesuo Zita. Ir vėl žengiame į priekį“, – šypsodamasi kalbėjo ūkininkė.
Juk auga keturi sūnūs – dėl jų ateities stengiasi darbštūs Pakapio kaimo ūkininkai.
Virginija LAPIENĖ