Kaimas
Rudgalvius atranda miestiečiai
Rudgalviuose, viename iš didžiausių Endriejavo seniūnijos kaimų, gyvena 175 žmonės. Jie įsikūrę senose, iš praėjusio amžiaus išlikusiose trobose, sovietmečiu išdygusiuose daugiabučiuose ar individualiuose namukuose. Netgi buvusio kolūkio ferma paversta būstu, prie kurio žydi gėlės.
Kaimas sensta. Prieš porą metų uždaryta mokyklėlė. Nebėra parduotuvės. Seniai nebevažinėja maršrutinis autobusas – bėda pagyvenusiems vienišiems rudgalviškiams. Tačiau norinčiųjų Rudgalviuose įsigyti sodybą netrūksta. Esant geriems keliams, jaunų šeimų nebaugina šios problemos.
Prisiduria augindami gyvulius
Rudgalviuose nustebino daug laukuose besiganančių gyvulių. Retai kur tiek bepamatysi. Tačiau rudgalviškiai sakė, jog kasmet jų mažėja. Kaimiečiai dažniausiai laiko karvelę, prieauglį, kiaulę. Litrą pieno čia galima nusipirkti už litą.
Prieš 15 metų į gimtąjį kaimą sugrįžusi Nastė Paulauskienė, entuziastingai kūrusi pieno ūkį, šiemet pardavė paskutines karves. Nusivylusi ūkininkavimu, pieno supirkėjais ir praradusi sveikatą, dabar laiko ožkų.
Kaimo žmonės pasakojo, kad didžiausios ūkininkės čia – Gina ir Daiva Mikužytės, laikančios po keliasdešimt karvių ir prieauglio. „Vargo bitės“, – gailėjosi rudgalviškiai.
Rudgalvių gyventoja Dalia Kalikienė, Endriejavo pašto laiškininkė, pasakojo, kad rudgalviškiai važinėja dirbti į Švėkšną, Plikius, Gargždus, Klaipėdą. „Nedaug uždirbame, todėl stengiamės prie algos prisidurti augindami gyvulius, nors už pieną moka centus, už galvijus – varganus litus. Bet litas prie lito – vis šis tas“, – guodėsi našlė.
Ji pastebėjusi, kad ir esant nedidelėms kaimiečių pajamoms, kaime ryškėja geri pokyčiai. Žmonės renovuoja savo pastatus, netgi stato naujus, gražina savo sodybų aplinką. Jauniausiam gyventojui, D. Kalikienės anūkėliui Dariui – 5 mėnesiai, o vyriausiajai Konstancijai Čeledinienei netrukus sukaks 88 metai. Ji gyva Rudgalvių kaimo istorija – juk čia gyvena 70 metų, tačiau jos troba senesnė už šeimininkę.
Uždaryta mokyklėlė nyksta
Buvusi Rudgalvių kaimo mokytoja Verutė Šernienė, skaičiuojanti 72-uosius, prisiminimais grimzta į praeitį, kai buvusi sveikesnė, tvirtesnė, kai gyveno jos vyras, taip pat mokytojas. „Antrus metus nebėra mokyklėlės – likus 5 vaikams, uždarė“, – sakė ji.
Negalios spaudžiama, sunkiai vaikštanti našlė prisiminė, kai per Rudgalvius 3 kartus per dieną autobusas važiuodavęs. Maršrutas senokai panaikintas. „Dabar prireikus pas gydytoją, reikia samdyti vežėją, nes vaikai, labai besirūpinantys manimi, dirba ir ne visada gali nuvežti“, – guodėsi pašnekovė.
Ji sakė, kad nebėra parduotuvės, netgi autoparduotuvė nebeužsukanti į kaimą.
„Pritrūkusi duonos, prašau laiškininkę Dalią Kalikienę, kad parvežtų. Ji ir mokesčius už elektrą sumoka, žmones pavėžėja“, – kalbėjo V. Šernienė.
Rudgalviškiai, kurių vaikus mokė ši mokytoja, ją šviesos spindulėliu vadina. Beje, kitame Rudgalvių pakraštyje įsikūręs Laimis Grudzinskas tvirtino, kad ir šiemet užsukanti autoparduotuvė į Baselės Anužienės kiemą. Betgi kaip mokytojai su lazdele nusikapstyti iki jo? Iš vienatvės, metų ir ligų naštos išplaukę išgyvenimai liejasi eilėmis. V. Šernienė prisiminė, kad jai iki 2000 metų mokytojaujant, mokyklėlėje buvo rengiamos vakaronės. Pasak jos, žmonės patys sugalvodavo temas – švęsdavo derliaus šventę, Užgavėnes, Naujuosius metus ir kitas šventes. „Iniciatorės buvo Birutė Kalcienė, Valė Kalikienė“, – sakė mokytoja.
Dabar uždaryta mokyklėlė akyse nyksta. Pasak Endriejavo seniūnės Laimutės Šunokienės, šios patalpos bus privatizuotos. Taigi kaimas liks ir be žmonių susibūrimo vietos. „Šis pastatas apleistas, niokojamas, jam reikia didelio remonto. Rudgalviuose nėra iniciatorių, kurie suburtų bendruomenę, jai vadovautų, rengtų projektus“, – kalbėjo ji.
Laiminga pora
Šio kaimo paribyje akį traukia gražiai tvarkoma Jurgučių sodyba. Pranas su žmona Natalija ilgokai ūkininkavę pasinaudojo galimybe pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos. Atsisakę ūkio, pieno kvotų, dabar gauna Europos Sąjungos išmokas ir džiaugiasi.
Tačiau 72-ejų Natalija ir 78-erių metų Pranas tebelaiko karvę, kiaulę, vištų. „Atsikėlęs jauti pareigą eiti prie jų – kiek gali gulėti ir televizorių žiūrėti“, – aiškino sutuoktiniai.
Pranas, daugelį metų dirbęs statybininku, nagingas meistras, šiemet iš apvalių rąstų susirentė šiuolaikišką pastatą. Jame bus pirtis, gyvenamosios patalpos. Taigi kaimą reprezentuojančioje sodyboje atsirado naujų ženklų. Jurgučiai pasakojo užauginę, išmokslinę 3 sūnus, bet Audronius ir Vidmantas gyvena Amerikoje. Taigi sodybą nusprendę užrašyti Kaune gyvenančiam Zigmui. Jis ir investuojąs į sodybą, nes ketina čia su žmona gydytoja sugrįžti iš didmiesčio. Jurgučiai sakė, kad bus renovuota ir troba, kuriai per 100 metų.
„Į Rudgalvius atvyksta ieškančiųjų pirkti sodybas, bet jų čia nėra. Mūsų kaimas geroje vietoje – patogus susisiekimas su Endriejavu, Klaipėda. Dabar išasfaltuotas ir per kaimą einantis kelias – ilgai dusome nuo dulkių“, – kalbėjo sutuoktiniai.
Beje, šis krašto kelias išasfaltuotas Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis. Tačiau kelininkai, pastatę kaimo riboženklį, nustebino senbuvius. „Juk Rudgalviai prasideda važiuojant nuo Endriejavo iš karto už miškelio, o jie pastatė už 800 metrų nuo tikrosios ribos“, – sakė P. Jurgutis, gimęs, užaugęs šiame kaime.
Natalija ir Pranas Jurgučiai kitąmet minės savo auksinių vestuvių sukaktį. Nedaugeliui rudgalviškių likimas toks palankus. Juk šiame kaime, kur bepasisuksi, vien tik našlės. Kaimo žmonės suskaičiavo apie dešimtį moterų, likusių be vyriškos rankos.
Ilgai lauktos įkurtuvės
Netoli asfaltuoto kelio boluoja šiuolaikiškas namukas. Šiemet įkurtuves čia švęs Ingrida ir Artūras Burbos, auginantys dvynius sūnelius Astijų ir Kornelijų. Penkiamečiai broliukai rudenį pradėjo lankyti Endriejavo darželį.
Kol kas Ingrida su šeima glaudžiasi pas savo mamą Valeriją Šiaulytienę, šalia kurios sodybos ir iškilo naujas gyvenamasis namas.
Valerija, sunkiai dirbusi visą gyvenimą, paliegusi, iš paskutiniųjų augina keliolika galvijų, paršavedę. Juk iš ko išgyventi kaime pusamžei našlei?
„Ketverius metus Artūras su mano broliais statė namą. Mama visus pinigus, gautus už gyvulius, investavo“, – pasakojo Ingrida.
Ji patikino, kad abiem su vyru patinka gyventi šiame kaime. „Sėdi į automobilį ir važiuoji, kur reikia“, – sakė ji. Vyras dirba Klaipėdoje policininku, o ji augina vaikus.
Ingrida ir Artūras – viena iš šešių jauniausių Rudgalviuose gyvenančių šeimų. Dvynukų mama suskaičiavo, jog kaime yra 6 ikimokyklinio amžiaus vaikai, 14 mokosi Endriejavo vidurinėje mokykloje.
Rudgalviškiai taikūs
Rudgalviuose kelerius metus gyvenantis rajono Policijos komisariato policininkas Laimis Grudzinskas nuo praėjusių metų pabaigos dirba Endriejavo apylinkės inspektoriumi. Įsikūręs vienkiemyje, jis užsiveisė avių bandą.
Anot Laimio, rudgalviškiai nesidomi avininkyste. Užtat ūkininkai Nagreckiai susigundė auginti stručius, nenumatę, kokią naštą užsikrauna. Neseniai vienas iš likusių trijų išsiveržė iš aptvaro ir pabėgęs klajoja laukuose. „Paskambinęs šeimininkas prašė manęs, medžiotojo, pagalbos. Mat ir namuose užaugintas strutis neprisileidžia savo šeimininkų. Tačiau padėti negalėjau, nes nurodytoje vietoje strutis mūsų nelaukė“, – pasakojo L. Grudzinskas.
Jo teigimu, rudgalviškiai – taikūs, sąžiningi žmonės. Konfliktų kyla tik šeimose dėl girtavimo. Vagysčių tarp vietinių nepasitaikė. Šią vasarą prapuolus vieno gyventojo kumelei, ją rado už 50 kilometrų Šilalės rajone. Policija išaiškino, kad tas pats vagis mūsų rajone pavogęs dar vieną arklį ir net traktorių.
L. Grudzinskas, į klausimą, ar čia yra naminės gamintojų, pardavėjų, nusišypsojo: „Koks kaimas be girtuoklėlių ir gero „taško“? Bet naminės gamintojų nėra.“
Jis su žmona Daina džiaugiasi gyvenimu vienkiemyje ir laukia lemtingosios dienos, kai į pasaulį ateis jų atžalėlė. Jauniausias šio kaimo gyventojas. L. Grudzinskas neabejoja, kad Rudgalviuose netrukus atsikels naujų gyventojų, kurie rekonstruos namus, statysis naujus. „Svarbiausia čia geri keliai“, – sakė pašnekovas.
Virginija LAPIENĖ
