Kaimas ne kaimas, bet ir ne miestas
Šiandien Savivaldybėje vyksta pasitarimas dėl Gargždų miesto administracinių ribų keitimo plano. Tai dalis rajono teritorijos gyvenamųjų vietų ir seniūnijų ribų nustatymo (keitimo) projekto, kuris jau baigiamas rengti ir turėtų būti teikiamas tvirtinti rajono Tarybai, o vėliau derinti su valstybės institucijomis. Kai kurie Saulažolių gyventojai nesutinka, kad kaimas būtų sujungtas su miestu, kurio patogumais naudojasi, ir kad Gargždai tęstųsi iki pat automagistralės.
Poreikis vis augo
Vyriausiojo rajono architekto Gyčio Kasperavičiaus teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų vietovių ir seniūnijų ribų nustatymo (keitimo) poreikis jau brendo seniai. „Dėl intensyvių teritorijų planavimo darbų prireikė pagaliau patikslinti kaimų, gyvenviečių, seniūnijų ribas. Kai kuriose rajono vietovėse tai jau buvo įsisenėjusios problemos. Pavyzdžiui, yra tokių sklypų, kurie registruoti viename kaime, tačiau faktiškai yra kitame. Arba keli šalia esantys sklypai priklauso trims skirtingiems kaimams. Yra vietų, kur nelogiškai persidengia gyvenviečių ir seniūnijų ribos. Pavyzdžiui, Saulažolių kaimas, jau seniai faktiškai virtęs Gargždų miestu, priklauso administruoti ne Gargždų, o Dauparų–Kvietinių seniūnijai. Taip pat dar vienas tikslas buvo suvienodinti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principus. Pavyzdžiui, jeigu tokias teritorijas skiria upeliai ar grioviai, geležinkelis, kelias ar kiti natūralūs riboženkliai, tai gyvenamųjų vietovių ribos nustatomos pagal šiuos objektus“, – sakė G. Kasperavičius.
Projektas – 10 tūkst. eurų
Dėl architekto išvardintų priežasčių gyventojai nuolat susidurdavo su įvairiomis problemomis deklaruodami pasėlius, registruodami nekilnojamąjį turtą ar mokėdami mokesčius už žemę. Pasak G. Kasperavičiaus, seniūnijose iki praėjusio gruodžio 5 d. buvo surengta gyventojų apklausa dėl numatomo vidinių rajono administracinių ribų koregavimo. Projektą metus rengė konkursą laimėjusi bendrovė „Atamis“, ši paslauga rajono iždui kainavo apie 10 tūkst. eurų.
„Kaip reikėjo tikėtis, daugiausia sulaukėme signalų iš Saulažolių. Kitose vietovėse iškilo daugiau techniniai niuansai, o čia nepritarimą raštiškai išreiškė dalis gyventojų, kurie nurodo dvi pagrindines priežastis: gavus miesto statusą, padidės mokesčiai, ir atsiranda tam tikra nežinomybė dėl infrastruktūros. Saulažolių sujungimo su Gargždais problema nėra paprasta, ji yra daugialypė. Todėl Savivaldybė planuoja dar vieną susitikimą su šio kaimo gyventojais“, – sakė G. Kasperavičius.
Peršokai tvorą – ir jau mieste
Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis pats gyvena ne Gargždų mieste, o Saulažolių kaime, Kranto gatvelėje, kuri vingiuoja iškart už… lopšelio-darželio „Naminukas“.
„Šioje gatvėje kažkada buvo miesto sporto mokykla, o paštininkai laišką neapsirikę atneštų, jei vietoje Saulažolių ant voko parašytum Gargždus. Kai apsigyvenau šioje gatvėje, nė į galvą neatėjo, kad čia kaimo vietovė. Tai yra absurdas, kai prie automagistralės, už 1,5–2 km nuo Gargždų centro esančios Lyros, Volungės ir kitos gatvės priklauso miestui, o dalis Kvietinių, Kranto gatvės yra jau kaimas. Net parduotuvėlė „garažiukas“, esanti netoli to paties darželio Kvietinių gatvėje, yra ne miesto, o kaimo teritorijoje. Naudojamės tais pačiais keliais, tinklais, tačiau kažkodėl vieni miestiečiai, o kiti kaimiečiai, skirtingi mokesčiai, turto vertė“, – stebėjosi S. Bakšinskis. Jis pats sakė tikrai neprieštaraujantis tapti miestiečiu ir tokią savo nuomonę ne kartą išsakęs susitikimuose su gyventojais, miesto seniūnaičiais, kurie, beje, pritarė, kad būtina išplėsti administracines Gargždų ribas Saulažolių sąskaita.
Valo tik po pusę gatvės
Tačiau aštriausia problema, anot seniūno S. Bakšinskio, yra Gargždų ir Saulažolių, priklausančių skirtingoms seniūnijoms, administravimas: kelių tvarkymas, šiukšlių išvežimas ir kt. „Nuvalome pusę Kvietinių gatvės iki sankryžos su Užuovėjos gatve arba dalį Vasario 16-osios gatvės, o toliau valyti negalime, nes čia jau Dauparų–Kvietinių seniūnijos valdos, gatves prižiūri, tvarko jau kiti rangovai. Žmonės nesupranta, kas vyksta. Skambina man saulažoliškiai, prašo barstyti, valyti gatves, kurios miestui nepriklauso“, – sakė S. Bakšinskis. Tokių nelogiškų administravimo pavyzdžių dėl nepatikslintų dviejų gyvenviečių ribų yra ir daugiau. Tai reikalauja daugiau laiko, lėšų sąnaudų. Štai gargždiškiai vasarą rengia šventes Minijos slėnyje, o nusileidimo keliukas į slėnį, pasirodo, priklauso Dauparų–Kvietinių seniūnijai, kuri privalo tuo keliuku pasirūpinti prieš šventę, nors jos neorganizuoja. Arba teritorija prie „Trevenos“ degalinės priklauso Gargždų miestui, o kitapus Kretingos plento – jau kaimas. „Gargždai turi būti iki automagistralės Gargždai, o ne kaimas. Tai, kad dalis kaimiečių, faktiškai gyvenančių mieste, nenori jungtis prie miesto, nėra sąžininga miestiečių atžvilgiu. Dabar išeina taip: naudojuosi miesto patogumais, bet mokesčius noriu mažesnius mokėti. Sako, kai kurie saulažoliškiai turi daug žemės, brangu bus mokėti už ją, kai atsidurs mieste. O tai kodėl tą Saulažolių kaimą miestu pavertė, reikėjo ir toliau bulves sodinti, o ne namus statyti“, – ironizavo Gargždų seniūnas S. Bakšinskis.
Mokesčiai gerokai didesni
Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė patvirtino, kad Saulažolių gyventojai dėl padidėsiančių mokesčių, susijungus su Gargždais, nerimauja pagrįstai. „Kaimo vietovėje žemė pigesnė, mažiau įkainota, todėl tiek žemės, tiek žemės nuomos mokesčiai gerokai skiriasi, maždaug iki 2–2,5 karto. Jeigu dabar moka po kelis eurus už žemę, mieste mokėtų po keliasdešimt eurų“, – sakė I. Gailiuvienė. Tačiau, anot vedėjos, būtina įvertinti ne tik padidėjusius mokesčius: pavyzdžiui, tai, kad mieste išauga paties nekilnojamojo turto vertė, kurį vėliau pardavus nauda būtų didesnė. „Tačiau tai nevienareikšmė problema, yra daug niuansų. Žmonės pirmiausia linkę vertinti pinigines išraiškas“, – sakė I. Gailiuvienė.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius, kuruojantis šį projektą, „Bangai“ akcentavo, kad visi pokyčiai bus vykdomi tik galutinai sutarus su gyventojais. „Projektas vykdomas ne dėl ko kito, o dėl žmonių patogumo. Problemiškiausios vietovės – tai Kretingalės ir Sendvario, Gargždų ir Dauparų–Kvietinių seniūnijų teritorijos. Štai Kalotėje gyvenantys žmonės kitą kartą nežino, kuriai seniūnijai priklauso jų namų valdos – Kretingalės ar Sendvario. Reikia išspręsti ir Gargždų bei Saulažolių absurdišką situaciją. Daug kalbamės su gyventojais, tariamės, kaip geriau padaryti, kad visiems būtų patogiau, aiškiau. Naujos ribos nustatomos ilgam, ne vieneriems metams, jos nebus kaitaliojamos, nes adresų keitimas, turto perregistravimas tikrai nepigiai kainuoja“, – sakė Č. Banevičius.
