Kaimyno banko kortelę pasisavinęs gargždiškis iš jos iššlavė 1 200 eurų
Svetimą debetinę banko kortelę laiptinėje radęs ir lyg savą į kišenę įsidėjęs 1980 metais gimęs gargždiškis rankų sudėjęs nesėdėjo. Tik nemanykite, kad apie radinį policijai ar bankui pranešė. Tokių minčių vyras neturėjo, jam labiau knietėjo pažiūrėti, ar rastoje kortelėje krebžda koks euras. O išvydęs, kad ten pinigėlių daugiau nei tikėjosi, nutarė kortelę prašluoti. Už tai vyrui iškelta baudžiamoji byla, kurią narpliojo Klaipėdos apylinkės teismas.
Kortelė – ne tuščia
Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau neteistas Gargždų gyventojas bėdų prisidarė šių metų rugpjūčio 18 dienos vakarą, kada, po išgertuvių išėjęs iš kaimyno namų Gargžduose, daugiabučio laiptinėje rado debetinę banko kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Gargždiškis veikiausiai matė, kad ant kortelės užrašytas kaimyno, pas kurį vakarojo, vardas ir pavardė, tačiau nei jam, nei policijai ar bankui apie rastą daiktą nepranešė. Jis nutarė pėdinti namo, o kitą dieną patikrinti, ar kortelė nėra tuščia.
Kaip tarė, taip ir padarė, tad jau kitą dieną vyras stovėjo prie vieno iš Gargžduose esančių bankomatų. Įkišęs į jį rastą banko kortelę, gargždiškis suvedė ant jos užrašytą kortelės PIN kodą ir bankomato ekrane išvydo gana nemenką pinigų sumą. O tada jau ėmėsi tolimesnio darbo – per kelis kartus iš kaimyno sąskaitos iššlavė 800 eurų, kitą dieną „nusėmė“ dar 400 eurų.
Tuščia kortelė vyriškiui nebebuvo reikalinga, todėl po keleto dienų jis ją grąžino savininkui.
Manė pametęs
O šis jau buvo spėjęs jos pasigesti. Tik negalvojo, kad kortelė svetimose rankose – vyras manė ją pametęs. Apie tai jis pranešė policijai, tik negalėjo nurodyti, kur kortelė galėjo iškristi, nes tomis dienomis, kai ji dingo, stipriai gėrė, todėl mažai ką pamena. Tiesa, vyras dar pasakojo, kad dingusi kortelė buvo besibaigiančio galiojimo, dėl to buvo užsisakęs naują, tačiau, su šia nuėjęs išsigryninti pinigų, to padaryti negalėjo, nes netiko PIN kodas, nors jam esą buvo pasakyta, kad prisijungimo duomenys išliks tie patys.
Nesupratęs, kas vyksta, vyras apsilankė ir banke, kur sužinojo, kad naujoji kortelė dar nėra aktyvuota, o ankstesnė – iššluota. Sąskaita ištuštinta skirtingu laiku rugpjūčio 19–20 dienomis Gargžduose.
Visa tai nukentėjusysis išdėstė pareigūnams, kurie netruko išaiškinti, kad su kaimyno pinigais apsitvarkė su juo taurelę prieš tai kilnojęs gargždiškis. Atskleisti iš svetimų pinigų pagyventi užsimaniusį veikėją padėjo banko pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos pinigų išgryninimo operacijos.
Pinigai alkoholiui ir maistui
Akivaizdžių įrodymų prispaustam gargždiškiui nebeliko nieko kito, kaip tik prisipažinti pasisavinus svetimus pinigus, pasinaudojant kito žmogaus banko kortele ir prisijungimo duomenimis.
Paprašytas papasakoti, kaip viskas įvyko, ikiteisminio tyrimo metu vyras teigė, jog kortelę laiptinėje rado po išgertuvių su kaimynu. Kitą dieną atsikėlęs neva nusprendė nueiti patikrinti, ar rastoji banko kortelė veikia ir ar joje yra pinigų. Pamatęs, kad kortelėje – tūkstantį viršijanti suma, nutarė sau pinigų nugriebti, nes norėjo nusipirkti alkoholio ir maisto produktų.
Iš pradžių bandė išimti 500 eurų, bet tokios sumos bankomatas jam nedavė. Tada įsigudrino sąskaitą patuštinti, išimdamas po 100 eurų. Iš viso per dvi dienas skirtingu laiku gargždiškis pasisavino 1 200 eurų. Pirko alkoholinių gėrimų, maisto, cigarečių.
Tikino suvokęs, kad švaistosi svetimais pinigais, bet kad jie būtent kaimyno, esą pastebėjo vėliau. Tai sumojęs, kortelę pristatė jos šeimininkui, kuriam prisipažino paėmęs pinigų ir raštiškai pasižadėjo per metus juos grąžinti.
Užsidirbo arešto bausmę
Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas gargždiškį pripažino kaltu dėl to, ką padarė. Skiriant jam bausmę, atsižvelgta į tai, kad vyras prisipažino nusikaltęs, gailėjosi dėl to, bet įvertinta ir tai, kad per 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas vyrui skyrė už visas nusikalstamas veikas subendrintą ir trečdaliu sumažintą bausmę – 34 parų areštą.
Taip pat jis įpareigotas atlyginti kaimynui žalą, sumokant jam prarastus 1 200 eurų.
Nuteistajam išaiškinta, kad, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Gintarė KARMONIENĖ
