Kaimynų ramybė naktibaldoms nerūpi

Ilgi vakarai ne tik džiugina, bet ir kelia pagundas triukšmingiau užsivakaroti ne visuomet įvertinant šalia gyvenančių žmonių poilsį. Anot pareigūnų, dažniausiai triukšmauja jaunimas. Nepaisant santykių su kaimynais, vis dėlto būtina žinoti, kaip valstybė mūsų atžvilgiu vykdo triukšmo prevenciją bei kokiu paros metu turime teisę reikalauti valstybės garantuojamos apsaugos nuo triukšmo.

Ramybę drumsčia krepšinio varžybos

Į „Bangą“ kreipėsi nuo kaimynų vakarais keliamo triukšmo pavargęs privačių namų kvartalo gyventojas. „Atsikrausčius naujakuriams – nebeturime ramybės. Jau kelerius metus esame pamiršę ramius vakarus. Mat kaimynų kieme nuolat vyksta krepšinio varžybos, kurios drąsiai užtęsiamos iki 23 valandos, o kartais net ir ilgiau. Atšilus orams, norisi ir langą praverti, ir kieme pabūti. Šias mintis atbaido nuolatinis triukšmas. Jau baigėsi kantrybė. Kiek girdėjau, yra nustatytos valandos, kuomet nebegalima triukšmauti: mano žiniomis, nuo 18 valandos, o nuo 22 valandos jau privaloma laikytis ir tam tikrų garso decibelų normų. Esame sutrikę ir nebežinome, kur kreiptis“, – rašė pasipiktinęs gyventojas.

Susisiekus su Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Edgaru Kuturiu, šis patarė gyventojams racionaliai vertinti triukšmo lygmenį ir sakė, kad skundų dėl šio viešosios tvarkos pažeidimo vasaros sezono metu ženkliai nepagausėja. „Triukšmą vertinti reikia pasitelkiant elementarią logiką. Supraskime, kad gyventojai nekalbės pašnibždomis. Norime, kad vaikai, jaunimas aktyviai ir produktyviai leistų laisvalaikį, o dabar patys tai drausime? Viešosios tvarkos pažeidimais laikomas nuolatinis, atitinkantis tam tikrą decibelų skaičių, triukšmas. Kamuolys tokio garso toli gražu sukelti negali. Juk čia ne ralio sportas“, – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Anot Klaipėdos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo Giedriaus Gumuliausko, pranešimų apie triukšmingas krepšinio žaidynes sulaukiama retai. „Tai pavieniai atvejai. Kai kurie pažeidėjai prisipažįsta net nepagalvoję, kad savo elgesiu trikdo viešąją rimtį. Tad sulaukę įspėjimo, atsakingiau žiūri į kaimynų poilsį“, – dėstė pareigūnas.

Kaip pastebi G. Gumuliauskas, visuomet yra ir antra medalio pusė: sudrausmintas jaunimas žaidynes aikštelėse iškeičia į klajones po gatves, kurios gali daryti įtaką ir didesniems viešosios tvarkos pažeidimams.

Dažniausiai siaučia jaunimas

Pareigūno patirtis rodo, kad viešosios tvarkos pažeidimų karuselė pagreitį įgauna pasibaigus mokslo ir studijų metams. Mat nusižengti ar triukšmingiau leisti laiką įprastai knieti jaunimui. „Šiuo metu dar gana ramu, tačiau neilgai. Miesto gatves jau netrukus užplūs jaunimas: juk baigiasi mokslo metai, į gimtinę sugrįžta studentai, kurie namuose tikrai nesėdi. Populiariausios jų būriavimosi vietos – Gargždų parkas, teritorijos prie Kultūros centro ir „Senukų“. Neretai jaunuolių pasibuvimus lydi ir išgėrinėjimai“, – dėstė Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas.

Aktyvus gargždiškis Vilhelmas Simėnas tikina, kad niekuomet laiko gatvėse tuščiai nešvaisto ir randa daug įdomesnių būdų, kaip praleisti vasaros atostogas. „Atostogos – toks metas, kai nuolat randu veiklos arba veikla randa mane. Pamenu, dar 2009 metų vasarą su draugais nusprendėme pastatyti spektaklį. Šie metai kaip tik buvo Lietuvos vardo tūkstantmečio metai, todėl pasirinkome pavadinimą „Kelionė laiku“. Vyko daug darbų: pradedant nuo scenarijaus rengimo, dekoracijų kūrimo iki reklamos viešinimo ir bilietų sklaidos. Į kūrybinį procesą įsitraukė įvairaus amžiaus iniciatyvūs jaunuoliai, jauniausiam buvo vos 5-eri. Susirinko apie 40 žiūrovų. Šią patirtį malonu prisiminti iki dabar. Pamenu, kai būdamas, atrodo, 14 metų kartu su draugu vasarą ieškojome darbo laikraščiuose, klausinėjome žmonių, gal kam reikia pagalbos, taip užsidirbome savoms išlaidoms pjaudami žolę, padėdami sukrauti malkas ar panašiai. Šiuo metu studijuoju užsienyje pagal „Erasmus“ programą ir jau svarstau įvairius variantus, ką prasmingo nuveikti likusią vasaros dalį“, – pasakojo V. Simėnas.

Atsako už tvarkos trikdymą

Bendruomenės pareigūnė Rasa Jonauskaitė pabrėžia, kad svarbu žinoti, kokia ir kokiu atveju gali grėsti atsakomybė už viešosios tvarkos trikdymą.

„Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje yra numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki 86 eurų. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą atkreiptinas dėmesys į tai, kad bute gyvenantys asmenys vakare ir naktį turi teisę į apsaugą nuo triukšmo. Įstatymiškai apibrėžta, kad vakaro metu yra laikomas laiko tarpas nuo 18 iki 22 valandos, nakties – laiko tarpas nuo 22 iki 6 valandos. Jei nurodytu laiku susiduriama su problema dėl kaimynų keliamo triukšmo ir kreipiamasi į policiją, atsakingas už triukšmą asmuo pirmiausia oficialiai įspėjamas, o jei į įspėjimą buto savininkas nereaguoja, jam paskiriama nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs taisyklę, jog pagrindas bausti už triukšmą yra arba patrulių tarnybinis pranešimas, arba kaimynų liudijimai, arba garso matavimų prietaisų rodmenys. Nustatant atsakingą už triukšmą asmenį laikomasi nuostatos, kad už triukšmą atsako buto valdytojas, todėl buto nuomos atveju atsakingu asmeniu yra laikomas nuomininkas, o nesudarius nuomos sutarties – buto savininkas“, – dėstė pareigūnė.

• Lietuvos teisės aktuose yra nurodomi ribiniai triukšmo dydžiai. Atsižvelgiant į paros laiką, skiriami skirtingi ribiniai triukšmo dydžiai: dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) leidžiamas maksimalus 55 decibelų garso lygis, vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) maksimalus 50 decibelų garso lygis, ramybės metu (nuo 22 val. iki 6 val.) maksimalus 45 decibelų garso lygis.